FJALĖ TĖ RRALLA QĖ PĖRDOREN NĖ FTERRĖ
1. Adhį - aq adhį - mjaft
2. adhįp: - na bėre adhap: na bezdise
3. anagjoré - njėlloj
4. Anagjoré - ana tjetėr
5. Argalķi - tezgjah
6. Avdeshané - nevojtore
7. Axhaķp – habi, ēudi e madhe
8. Axhalé –nxitohem – kam axhalé – nxitohem nuk kam kohė.
9. bajganłle: litar i lidhur nė njė trung tė lartė me tė cilin lozin fėmijėt duke u pėrkundur
10. Bané
– copė e leshtė qė hidhet nė kokė pėr tu mbrojtur nga shiu
11. baxhgallómė:
njė gjė e vjetėr, e prishur
12. Bazhdila
– Mbeturina
13. bazhdķla
- mbeturinat e shtėpisė, kryesisht tė oborrit, pėrdoret mė shpesh pėr mbeturinat e druve
14. Berduvéle
– Menteshe
15. berduvéle:
menteshe,zakonisht pėrdoret pėr dyer
16. Biēim
– Rracė, biēimsėz – rracė e keqe
17. Bihłc
– Ktheu kėmbėt pėrpjetė, vdiq, ngordhi
18. Bķrko
– mirė
19. bitłn:
njėlloj
20. bobolķshte
- dru tė shkurtėra, tė holla
21. boxhłrre
- kokėrr arre e krimbur
22. Boxhłrre
– kokėrr arre e krimbur
23. branč
- tėrheq zvarrė, pėrdoret zakonisht pėr tė tėrhequr drutė e gjata nga njė rrėpirė.
24. Brané
– zvarritje, e hoqi brané – e hoqi zvarrė
25. Buharķ
– pjesa sipėr oxhakut ku vendosen sende tė ndryshme
26. Ēakķ
– brisk, biēak
27. cangįdhe
- tufė e vogėl dhish e dhensh qė mbahen pėr qumėsht
28. Ēekmexhé
- sirtar
29. Cekłre
– sėpatė
30. cekłre
- sėpatė e vogėl
31. Cen
- difekt, mungesė
32. cėrmėlķ
- zog shumė i vogėl (cinxami, ēerr, ferracak)
33. cimbķdh
- pajisje pėr tė marrė ose trazuar zjarrin (mashė pėr zjarr)
34. ēingané
- fėmijė zevzek, i lėvizshėm
35. Ēingané
– mistrec
36. Cingrķs
- ngacmoj
37. cingrķs:
ngacmoj
38. Cipįl
– shkop shumė i hollė
39. cipįl
- spicė e hollė dhe e gjatė druri, kleēkė, cifėl
40. ēit
- kur do tė ndjekėsh macen
41. Ēitjįn
– veshje grash midis fustanit e pantallonave me shumė pala
42. ckullubķq:
pėrdoret kur ka shumė fėmijė (gjithė ata ckullubiqėr)
43. Ēoē
– diēka. Ēoē bėri – diēka bėri
44. ēok
- ēekiē - lloj ēekani pėr tė thyer gurė
45. Cóqe
– trastė e vogėl
46. cóqe:
qese e vogėl prej pėlhure ku mbaheshin ushqime
47. Cłlė
– fyell me njė grykė
48. Deej
- mbas nesėr
49. Dellźngu
– apostafat
50. derėshłar
- shtėpi e mbyllur pa njeri
51. Derėzķ
– mallkim (derė e zezė)
52. dhįrte
- dy shkopinj tė lidhur mė njė litar qė pėrdoreshin pėr shirjen e grurit
53. Dhįrte
– shkop qė pėrdoret pėr shirjen e grurit , janė dy shkopinj tė lidhur me njėri – tjetrin me njė litar tė
hollė po tė fortė
54. Dhjakonįr
– lypės, pėrdoret edhe si fjalė fyese kur do tė karakterizosh njė njeri qė vetėm kėrkon tė marrė.
55. Dhógė
– Dėrrasė
56. Dhokįn
– ēark
57. Dragįē
– shkop big qė varen sende, kryesisht shkarpat
58. e
cķci - e ngop me ushqim
59. E
shofsh me mavri – shprehje, mallkim
60. E
shofsh me ujė – shprehje, mallkim
61. Eksķq
– mangėt
62. erimķ
- vend i humbur, i shkretė
63. Erimķ
– vend i pa njohur
64. Fagįdha
– bisha , ajo qė ha bagėtitė, pėrdoret edhe pėr tė mallkuar njė njeri: tė hėngrėt
fagadha – sėmundje e keqe, aludohet pėr kancerin
65. Faķ
– gjellė
66. Faidź
– efekt, nuk bėri fajde – nuk bėri efekt.
67. fanķ:
pis ( u bė fanķ u bė pis)
68. Fanła
– i ēuditshėm, i pa parė
69. fanła:
ngjarje e keqe ( u bė fanła mė dynja)
70. Farfurķ
- gotė porcelani
71. Fėllķē
– shkopi qė tund dybekut
72. Fesįt
– pėrdoret kryesisht pėr tė karakterizuar fėmijėt - i lėvizshėm, trazovaē
73. filaqķ
- kanali nga del uji i mullirit
74. Filaqķ
–depo, rezervuar uji
75. filķ-filķ
- copa-copa
76. fol
- furrik pulash (vjen nga shkurtimi i “fole”)
77. Fol
- shtrati ku bėn pula vezėt, foleja
78. furkįēe
- shufėr e gjatė ose dru me dy veshė
79. Furmķ
– infeksion, plaga hodhi furmi – u infektua
80. furqķs:
ngacmoj, bezdis, “mos na furqis”
81. Gajrét
- kurajo
82. Garbģ
– erė e fortė
83. Gargallós
–bėhet diēka
84. Garganįqe
–vezė e skuqur, omlet
85. Gaxhgałlle
– gaxhgallómė – copė - copė
86. Gjuvéēe
–Tepsi e vogėl
87. Gruxg
–Trung i vjetėr, kuckė
88. gugurrimė:
vend i tatėpjetė
89. Guxhumźn
– Lėmsh nė fyt, mu bė guxhumar nė grykė
90. Haķr
– i dobishėm, bėri hair – i vajti mbarė, fėmijė i hairit – fėmijė i mirė, i dobishėm
91. hallastįr
- zhavor
92. Hamźm,–
nevojtore
93. Harįpa
– pjese toke me gurė e pa qėndrueshme qė shpesh rrėshqet e shoqėruar me zhurmė
94. Harįqe
– Shkop qė mban bimėt, domate, fasule etj.
95. harmoqéllė:
njė gjė pa formė
96. heej
- ushqim
97. hej
hej - kur ndjek skifterin
98. Hejbé
– Dy trasta tė ngjitura qė varen nė samarin e kafshės
99. Helēķ
– ai qė merret me ndarjen e mishit tė pjekur, sidomos nė dasma e gėzime
1. Herķ – lart nė mal
2. hóvol - hi i nxehtė
3. Humaméno – i humbur, i pa aftė pėr asgjė
4. ish - kur do tė ndjekėsh pulat
5. Kacałle – pipėz, zakonisht bėhej me lėkurė lofate. Pėrdoret dhe si shprehje figurative,
njeri pa mendje
6. kakįve - kusi e vogėl
7. kallóēe - e mirė (ē’bėn a kalloēe?)
8. Kalqķno, tė hėngėrtė kalqinua – kanceri
9. Kam nijét – mendoj, kam ndėrmend
10. karkįle - kėmborė e vogėl, ndofta nga tingėllimi kėr-kėr
11. Katėrgįre – me tė gjitha tė ligat,
12. Katėrshór – fletore
13. katėrshór - fletore shkrimi pėr shkollat
14. Katimķ – pasuri, zakonisht pėr pasurinė e pa tundshme
15. Katóq – vend ku strehohen kafshėt, zakonisht nė katin e parė tė shtėpisė
16. katła - bodrumi i shtėpisė, qilar
17. Kėcéj – zbres
18. Kėrréj - nxjerr
19. Kėrrłs – perkul
20. Kobįr – lypės
21. kokodhįre - gunga nė majė e njė shkopi a huri
22. kollóna - shtylla
23. Komodhįsh – ecėn shtrembėr
24. kongjķll - copė nga dru i djegur
25. korrollįje - kokėrr mani e pjekur, e madhe qė dallon nga tė tjerat
26. Korrozķ – shumė i zi
27. Kosdej - pas pasnesėr
28. kosht – kopsht, koshtra - ngastra toke,
29. kozhók: veshje burrash
30. kremastįr - zinxhir metalik qė varen enėt nė zjarr, var dhe rrobat - vargor
31. Kserikła – i thatė, vend pa ujė
32. Ksoq – kotec
33. Kthéne – kokėrr fiku e pjekur shumė qė rri e varur
34. kthéne - kokėrr fiku e pjekur shumė, qė kthehet nė degė kokė poshtė
35. kufįr - krahėror
36. Kufét – karamele
37. kukunįre: grua e mbetur vetėm pa njeri
38. kulmįr - trari i kulmit tė njė ndėrtese
39. kuvét - fuqi
40. Lazźm – dobi
41. Lefterós – liroj, kur zbras nje enė – e lefterosa
42. lėmķshte - shkarpa tė holla, karthja
43. Lépe – urdhėro, shprehje kur dikush tė flet dhe i pėrgjigjej
44. Litėrvķ – punishte pėrpunimit ullirit
45. Lloh - rrebesh, shi i madh
46. Lloķ – merak
47. Llostła – i bėshem, i madh, i gjatė – kėmbė llostua
48. Longįr – fyell druri me dy gryka
49. Loshnķk – velenxė - qilim i bėrė vet
50. magjerrķ - dhomė mė zjarr, pėrdoret si kuzhinė
51. Magjerrķ –dhoma e ndenjjes, kuzhinė
52. mahķ - secila nga katėr gėrshėrėzat anėsore tė ēatisė qė shkojnė nga streha te kulmi -
53. Malķna – sėmundje e pa shėrueshme, kanceri
54. Mandķle –shami
55. mashįn - pajisje pėr tė trazuar zjarrin
56. mastrįf: harxhim ( bėri mastraf tė madh)
57. mėllź - kafshatė
58. melłn - fėmijė i prapė
59. Melłn – i prapė
60. mėn mėn - kur thėrret bletėt
61. Mėshtźng – shmang
62. Modhķs - vonoj
63. Molloķs - tregoj
64. monįto: njesoj, tėrė ( u bė monato baltė)
65. Moqķlė - vend me ujė tė ndenjur
66. Mrahamźn - peshqir
67. mrahamźn: peshqir
68. młnxė: bravė
69. nįro - prit se u kujtova
70. Njėdixaj - pardje
71. Nomé – stan, vend ku mbahen bagėtitė
72. pashtullķzma - mbeturina
73. Patįks - ēudi e madhe, u patakt – u ēudit shumė
74. Péqe – po, mirė
75. pėrmatįr - tregtar ambulant
76. Perónė – gozhdė
77. Pėrpłsh – trazoj zjarrin
78. Peshlķ – xhup grash
79. petįvra - dėrrasė e hollė, e gjatė dhe e ngushtė, pėrdoret pėr tė mbuluar ēatinė, nėn tjegulla
80. pirostķ - paisje me tre kėmbė pėr tė mbajtur ėnet mbi zjarr
81. Pllock - dryn
82. pllóckė: dryn
83. Plotė i paē – shprehje falėnderimi kur i jep dikujt diēka, faleminderit
84. Poftįē – shpifje
85. popodhķē - gurė lumi i lėmuar
86. Popodhķēė – gurė i rrumbullakėt
87. Portopłllė – derė dytėsore, e pasme, kryesisht dera qė del nga oborri i shtėpisė nė kopshtin ngjitur
88. portopłllė - derė e oborrit tė shtėpisė, zakonisht nė vath tė bagtive
89. póse – postiqe, lėkurė bagėtie e tharė qė shtrohet pėrdhépėr tė ndejtur
90. Potķs – ujis, vadit
91. Proftįs – arrij nė kohė
92. prokóf: mbulesė leshi
93. prokopķ - hair ( bėri prokopi - bėri pasuri)
94. Prokopķ – punė mirė e me leverdi, bėri prokopi – bėri pasuri
95. Pulqer – mollėza e gishtit, i hodha njė pulqer kripė
96. Qėė –pllakė druri pėr tė bėrė petėt ose pllakė guri pėr ti pjekur
97. Qenéf – nevojtore
98. Qepazé - diskreditim, e bėri qepazé – e diskreditoi
99. qépėr - secili nga trarėt e hollė e tė gjatė qė mbėrthehen mbi gėrshetėzat nga tė dy anėt e kulmarit
tė ēatisė
100. qeresté
- lėnda drusore e prerė qė pėrdoret pėr ndėrtim.
101. Qėsot
- qėpari, mė pėrpara
102. Qilé
– gėzhoje fisheku, gote e vogėl rakie
103. qoshįr
- gur i gdhendur qė pėrdoret pėr qoshet e dyerve e tė dritareve
104. Qotķ
– i mefshtė
105. rim
- rrugicė e ngushtė, zakonisht shtruar me gurė
106. Rim
– kalldrėm
107. Rit
- korit, govate druri ku shtypen ullinjtė me kėmbė pėr tė bėrė vaj
108. Rrźmė
– Rrjedhje gjaku, rrėke
109. rrėxós
- shtrėngoj nė rrėzė tė njė objekti
110. Rrķethi
– skifteri, ai qė ha pulat
111. Samsį - bakllava
112. Sapundķe
– ėmbėlsirė, revani
113. Sėllķ
– ha mėngjes
114. sėllķ
- ushqimi i mėngjesit
115. shafalįqe
- degėzim nga trungu i pemės
116. Shapllamį
– Njėsoj si pllazėm, tė rėntė shapllamaja - paraliza
117. shatģ
- tu bėfsha unė ti
118. Shatķ
–xhan, i dashur
119. sheeprįke
- prakshuar, pa njeri
120. Sheprįk
– i katandisur keq, njeri pa njeri
121. shkumįre
- lloj luge e improvizuar pėr tė ngrėnė shkumė qumėshti kur milet bagėtia
122. shóllė
- lloj veshje pėr kėmbė me gomė poshtė e lėkurė sipėr
123. Shłlthi
– shtrirė gjatas, ishte shtrirė shulthi
124. Shuphé
– dyshim
125. shushłlle
- mbeturina plehrash
126. Siféro
– interes, nuk ka lifero – nuk ka interes
127. Sifét
– surrat, kryesisht pėrdoret si fjalė ofenduese
128. Skłrė
– ndryshk, zuri skurė – u ndryshk
129. sorła
- stivė drush
130. Sorła
– stivė drush
131. splon
- gardh i lartė, pranė kasolleve tė bagėtive
132. Strómė
– dyshek
133. Sufrįn
– sofėr
134. Tabaqére
– pasqyrė
135. tabaqére
– pasqyrė, kuti duhani
136. Tabiįt
– zakon, huq
137. Taķn
– racion (zakonisht ¼ e bukes), i dhash njė tain bukė
138. Taksźs
– ters, sė prapthi, ma bėri ters
139. Tė
ndjot – pis, tė pėshtirė , mė vjen tė ndjot kur e shikoj
140. Tehaxhķs
– shqetėsim, mos e bėn tehaxhis – mos e shqetėso
141. Terbié
– i urtė, i bindur i edukuar
142. Thark
– Rrethimi me shkarpa i vendit ku rrinė kecėrit
143. thėngjķll
- kongjill i shuar
144. Tķrqe
– veshje tek kėrciri i kėmbės
145. toķdhjo
- e njėjta gjė
146. Trohķs - mpreh, trohis sėpatėn
147. trohķs
- mpreh
148. Tromįks
– tremb shumė
149. Tromopil
– makinė
150. Tł
– njera kėmbė e pantallonave, e ēitjanit etj.
151. tullupós
- mbėshtjell
152. Umķth
– shpresė, besim, mė mban umidhi – kam shpresė
153. łnjur
– ulur
154. Uu
- Uri, mė vjen U - kam uri, shkurtim i fjalės uri
155. Vé
– Vezė
156. Vendłze
– Kupa qė pėrdoren pėr tė hedhur nė shpatulla kur ftohej
157. Vervelé
– Sė prapthi, shprehje qė pėrdoret edhe pėr fėmijė tė lėvizshėm
158. vjérre
- degėt e pemės qė ulen drejt tokės
159. vol
- kokėrr e vogėl arre, pėrdoret pėr zar
160. vurduné
- furtunė
161. Vurg – mbeturina qė del nga filtrimi i vajit ullirit
162. xėx
nė sy - errėsirė e plotė
163. Xhelexhaķpe – Tortura
164. xhudįm
- i shėmtuar
165. Xhudįm
– I shėmtuar
166. Xhumush
– grumbull
167. xhumłsh
– grumbullim njerėzish, zakonisht pėrdoret pėr dasma: Kishte xhumush tė madh
168. xhuxhłk
– tufė – xhuxhuk me trėndafila
169. Zįhėr
–sheqer
170. Zaķf
– i sėmurė
171. zangła
– njė ngastėr e vogėl toke
172. Zbetói
– pushoi, u pakėsua shiu
173. zhįpa
-opinga tė thjeshta prej lėkure tė bagėtive tė qepur rreth e qark e pėrshtatur pėr veshje nė kėmbė
174. Zhobol
– i pa larė
Shėnim:
Nė mbledhjen
e kėtyre fjalėve tė rralla kontribut tė veēantė kanė dhėnė Rexho Kurupi dhe Rebi
Korkuti.
Kushdo qė
ka tė tjera fjalė, i lutem tė na i dėrgojė pėr ti pasqyruar
