Make your own free website on Tripod.com

F T E R R A

Fjale te rralla

Home
Gazeta "Fterra jone" Nr. 81 shkurt 2013
Njohuri per Fterren
Arsimi dhe kultura
Njerez te dijes
Patriotizmi
Fterra - Identiteti yne
Ekonomia
Gazeta "Fterra jone"
G- 79 - tetor 2012
Nr. 78-maj 2012
Nr. 77 shkurt 2012
Vjersha
Fjale te urta
Fjale te rralla
Bejte te vjetra
Na shkruajne vizitoret
Videoclip
Nėnėmadhe Fterra (Poeme nga V. Mato)
Fterrė, portė midis malesh (Poemė nga Lefter Ēipa)
Kontaktoni me ne
Telefona

f0005.jpg
Shkembi i Kuq

 

 

FJALĖ TĖ RRALLA QĖ PĖRDOREN NĖ FTERRĖ

 

1.    Adhį - aq adhį - mjaft

2.    adhįp: - na bėre adhap: na bezdise

3.    anagjoré - njėlloj

4.    Anagjoré - ana tjetėr

5.    Argalķi - tezgjah

6.    Avdeshané - nevojtore

7.    Axhaķp – habi, ēudi e madhe

8.    Axhalé –nxitohem – kam axhalé – nxitohem nuk kam kohė.

9.    bajganłle: litar i lidhur nė njė trung tė lartė me tė cilin lozin fėmijėt duke u pėrkundur

10. Bané – copė e leshtė qė hidhet nė kokė pėr tu mbrojtur nga shiu

11. baxhgallómė: njė gjė e vjetėr, e prishur

12. Bazhdila – Mbeturina

13. bazhdķla - mbeturinat e shtėpisė, kryesisht tė oborrit, pėrdoret mė shpesh pėr mbeturinat e druve

14. Berduvéle – Menteshe

15. berduvéle: menteshe,zakonisht pėrdoret pėr dyer

16. Biēim – Rracė, biēimsėz – rracė e keqe

17. Bihłc – Ktheu kėmbėt pėrpjetė, vdiq, ngordhi

18. Bķrko –  mirė

19. bitłn: njėlloj

20. bobolķshte - dru tė shkurtėra, tė holla

21. boxhłrre - kokėrr arre e krimbur

22. Boxhłrre – kokėrr arre e krimbur

23. branč - tėrheq zvarrė, pėrdoret zakonisht pėr tė tėrhequr drutė e gjata nga njė rrėpirė.

24. Brané – zvarritje, e hoqi brané – e hoqi zvarrė

25. Buharķ – pjesa sipėr oxhakut ku vendosen sende tė ndryshme

26. Ēakķ – brisk, biēak

27. cangįdhe - tufė e vogėl dhish e dhensh qė mbahen pėr qumėsht

28. Ēekmexhé - sirtar

29. Cekłre – sėpatė

30. cekłre - sėpatė e vogėl

31. Cen - difekt, mungesė

32. cėrmėlķ - zog shumė i vogėl (cinxami, ēerr, ferracak)

33. cimbķdh - pajisje pėr tė marrė ose trazuar zjarrin (mashė pėr zjarr)

34. ēingané - fėmijė zevzek, i lėvizshėm

35. Ēingané – mistrec

36. Cingrķs - ngacmoj

37. cingrķs: ngacmoj

38. Cipįl – shkop shumė i hollė

39. cipįl - spicė e hollė dhe e gjatė druri, kleēkė, cifėl

40. ēit - kur do tė ndjekėsh macen

41. Ēitjįn – veshje grash midis fustanit e pantallonave me shumė pala

42. ckullubķq: pėrdoret kur ka shumė fėmijė (gjithė ata ckullubiqėr)

43. Ēoē – diēka. Ēoē bėri – diēka bėri

44. ēok - ēekiē - lloj ēekani pėr tė thyer gurė

45. Cóqe – trastė e vogėl

46. cóqe: qese e vogėl prej pėlhure ku mbaheshin ushqime

47. Cłlė – fyell me njė grykė

48. Deej - mbas nesėr

49. Dellźngu – apostafat

50. derėshłar - shtėpi e mbyllur pa njeri

51. Derėzķ – mallkim (derė e zezė)

52. dhįrte - dy shkopinj tė lidhur mė njė litar qė pėrdoreshin pėr shirjen e grurit

53. Dhįrte – shkop qė pėrdoret pėr shirjen e grurit , janė dy shkopinj tė lidhur me njėri – tjetrin me njė litar tė hollė po tė fortė

54. Dhjakonįr – lypės, pėrdoret edhe si fjalė fyese kur do tė karakterizosh njė njeri qė vetėm kėrkon tė marrė.

55. Dhógė – Dėrrasė

56. Dhokįn – ēark

57. Dragįē – shkop big qė varen sende, kryesisht shkarpat

58. e cķci - e ngop me ushqim

59. E shofsh me mavri – shprehje, mallkim

60. E shofsh me ujė – shprehje, mallkim

61. Eksķq – mangėt

62. erimķ - vend i humbur, i shkretė

63. Erimķ – vend i pa njohur

64. Fagįdha – bisha , ajo qė ha bagėtitė, pėrdoret edhe pėr tė mallkuar njė njeri: tė hėngrėt  fagadha – sėmundje e keqe, aludohet pėr kancerin

65. Faķ – gjellė

66. Faidź – efekt, nuk bėri fajde – nuk bėri efekt.

67. fanķ: pis ( u bė fanķ u bė pis)

68. Fanła – i ēuditshėm, i pa parė

69. fanła: ngjarje e keqe ( u bė fanła mė dynja)

70. Farfurķ - gotė porcelani

71. Fėllķē – shkopi qė tund dybekut

72. Fesįt – pėrdoret kryesisht pėr tė karakterizuar fėmijėt - i lėvizshėm, trazovaē

73. filaqķ - kanali nga del uji i mullirit

74. Filaqķ –depo, rezervuar uji

75. filķ-filķ - copa-copa

76. fol - furrik pulash (vjen nga shkurtimi i “fole”)

77. Fol - shtrati ku bėn pula vezėt, foleja

78. furkįēe - shufėr e gjatė ose dru me dy veshė

79. Furmķ – infeksion, plaga hodhi furmi – u infektua

80. furqķs: ngacmoj, bezdis, “mos na furqis”

81. Gajrét - kurajo

82. Garbģ – erė e fortė

83. Gargallós –bėhet diēka

84. Garganįqe –vezė e skuqur, omlet

85. Gaxhgałlle – gaxhgallómė – copė - copė

86. Gjuvéēe –Tepsi e vogėl

87. Gruxg –Trung i vjetėr, kuckė

88. gugurrimė: vend i tatėpjetė

89. Guxhumźn – Lėmsh nė fyt, mu bė guxhumar nė grykė

90. Haķr – i dobishėm, bėri hair – i vajti mbarė, fėmijė i hairit – fėmijė i mirė, i dobishėm

91. hallastįr - zhavor

92. Hamźm,– nevojtore

93. Harįpa – pjese toke me gurė e pa qėndrueshme qė shpesh rrėshqet e shoqėruar me zhurmė

94. Harįqe – Shkop qė mban bimėt, domate, fasule etj.

95. harmoqéllė: njė gjė pa formė

96. heej - ushqim

97. hej hej - kur ndjek skifterin

98. Hejbé – Dy trasta tė ngjitura qė varen nė samarin e kafshės

99. Helēķ – ai qė merret me ndarjen e  mishit tė pjekur, sidomos nė dasma e gėzime

      1.      Herķ – lart nė mal

      2.      hóvol - hi i nxehtė

      3.      Humaméno – i humbur, i pa aftė pėr asgjė

      4.      ish - kur do tė ndjekėsh pulat

      5.      Kacałle – pipėz, zakonisht bėhej me lėkurė lofate. Pėrdoret dhe si shprehje figurative, njeri pa mendje

      6.      kakįve - kusi e vogėl

      7.      kallóēe - e mirė (ē’bėn a kalloēe?)

      8.      Kalqķno, tė hėngėrtė  kalqinua – kanceri

      9.      Kam nijét – mendoj, kam ndėrmend

     10.     karkįle - kėmborė e vogėl, ndofta nga tingėllimi kėr-kėr

     11.     Katėrgįre – me tė gjitha tė ligat,

     12.     Katėrshór – fletore

     13.     katėrshór - fletore shkrimi pėr shkollat

     14.     Katimķ – pasuri, zakonisht pėr pasurinė  e pa tundshme

     15.     Katóq – vend ku strehohen kafshėt, zakonisht nė katin e parė tė shtėpisė

     16.     katła - bodrumi i shtėpisė, qilar

     17.     Kėcéj – zbres

     18.     Kėrréj  - nxjerr

     19.     Kėrrłs – perkul

     20.     Kobįr – lypės

     21.     kokodhįre - gunga nė majė e njė shkopi a huri

     22.     kollóna - shtylla

     23.     Komodhįsh – ecėn shtrembėr

     24.     kongjķll - copė nga dru i djegur

     25.     korrollįje - kokėrr mani e pjekur, e madhe qė dallon nga tė tjerat

     26.     Korrozķ – shumė i zi

     27.     Kosdej - pas pasnesėr

     28.     kosht – kopsht, koshtra - ngastra toke,

     29.     kozhók: veshje burrash

     30.     kremastįr - zinxhir metalik qė varen enėt nė zjarr, var dhe rrobat - vargor

     31.     Kserikła – i thatė, vend pa ujė

     32.     Ksoq – kotec

     33.     Kthéne – kokėrr fiku e pjekur shumė qė rri e varur

     34.     kthéne - kokėrr fiku e pjekur shumė, qė kthehet nė degė kokė poshtė

     35.     kufįr - krahėror

     36.     Kufét – karamele

     37.     kukunįre: grua e mbetur vetėm pa njeri

     38.     kulmįr - trari i kulmit tė njė ndėrtese

     39.     kuvét - fuqi

     40.     Lazźm – dobi

     41.     Lefterós – liroj, kur zbras nje enė – e lefterosa

     42.     lėmķshte - shkarpa tė holla, karthja

     43.     Lépe – urdhėro, shprehje kur dikush tė flet dhe i pėrgjigjej

     44.     Litėrvķ – punishte pėrpunimit ullirit

     45.     Lloh - rrebesh, shi i madh

     46.     Lloķ – merak

     47.     Llostła – i bėshem, i madh, i gjatė – kėmbė llostua

     48.     Longįr – fyell druri me dy gryka

     49.     Loshnķk – velenxė - qilim i bėrė vet

     50.     magjerrķ - dhomė mė zjarr, pėrdoret si kuzhinė

     51.     Magjerrķ –dhoma e ndenjjes, kuzhinė

     52.     mahķ - secila nga katėr gėrshėrėzat anėsore tė ēatisė qė shkojnė nga streha te kulmi -

     53.     Malķna – sėmundje e pa shėrueshme, kanceri

     54.     Mandķle –shami

     55.     mashįn - pajisje pėr tė trazuar zjarrin

     56.     mastrįf: harxhim ( bėri mastraf tė madh)

     57.     mėllź - kafshatė

     58.     melłn - fėmijė i prapė

     59.     Melłn – i prapė

     60.     mėn mėn - kur thėrret bletėt

     61.     Mėshtźng – shmang

     62.     Modhķs   - vonoj

     63.     Molloķs - tregoj

     64.     monįto: njesoj, tėrė ( u bė monato baltė)

     65.     Moqķlė - vend me ujė tė ndenjur

     66.     Mrahamźn -  peshqir

     67.     mrahamźn: peshqir

     68.     młnxė: bravė

     69.     nįro - prit se u kujtova

     70.     Njėdixaj - pardje

     71.     Nomé – stan, vend ku mbahen bagėtitė

     72.     pashtullķzma - mbeturina

     73.     Patįks - ēudi e madhe, u patakt – u ēudit shumė

     74.     Péqe – po, mirė

     75.     pėrmatįr - tregtar ambulant

     76.     Perónė – gozhdė

     77.     Pėrpłsh – trazoj zjarrin

     78.     Peshlķ – xhup grash

     79.     petįvra - dėrrasė e hollė, e gjatė dhe e ngushtė, pėrdoret pėr tė mbuluar ēatinė, nėn tjegulla

     80.     pirostķ - paisje me tre kėmbė pėr tė mbajtur ėnet mbi zjarr

     81.     Pllock  - dryn

     82.     pllóckė: dryn

     83.     Plotė i paē – shprehje falėnderimi kur i jep dikujt diēka, faleminderit

     84.     Poftįē – shpifje

     85.     popodhķē - gurė lumi i lėmuar

     86.     Popodhķēė – gurė i rrumbullakėt

     87.     Portopłllė – derė dytėsore, e pasme, kryesisht dera qė del nga oborri i shtėpisė nė kopshtin ngjitur

     88.     portopłllė - derė e oborrit tė shtėpisė, zakonisht nė vath tė bagtive

     89.     póse – postiqe, lėkurė bagėtie e tharė qė shtrohet pėrdhépėr tė ndejtur

     90.     Potķs – ujis, vadit

     91.     Proftįs – arrij nė kohė

     92.     prokóf: mbulesė leshi

     93.     prokopķ - hair ( bėri prokopi - bėri pasuri)

     94.     Prokopķ – punė mirė e me leverdi, bėri prokopi – bėri pasuri

     95.     Pulqer – mollėza e gishtit, i hodha njė pulqer kripė

     96.     Qėė –pllakė druri pėr tė bėrė petėt ose pllakė guri pėr ti pjekur

     97.     Qenéf – nevojtore

     98.     Qepazé  - diskreditim, e bėri qepazé – e diskreditoi

     99.     qépėr - secili nga trarėt e hollė e tė gjatė qė mbėrthehen mbi gėrshetėzat nga tė dy anėt e kulmarit tė ēatisė

   100.   qeresté - lėnda drusore e prerė qė pėrdoret pėr ndėrtim.

   101.   Qėsot - qėpari, mė pėrpara

   102.   Qilé – gėzhoje fisheku, gote e vogėl rakie

   103.   qoshįr - gur i gdhendur qė pėrdoret pėr qoshet e dyerve e tė dritareve

   104.   Qotķ – i mefshtė

   105.   rim - rrugicė e ngushtė, zakonisht shtruar me gurė

   106.   Rim – kalldrėm

   107.   Rit - korit, govate druri ku shtypen ullinjtė me kėmbė pėr tė bėrė vaj

   108.   Rrźmė – Rrjedhje gjaku, rrėke

   109.   rrėxós - shtrėngoj nė rrėzė tė njė objekti

   110.   Rrķethi – skifteri,  ai qė ha pulat

   111.   Samsį  - bakllava

   112.   Sapundķe – ėmbėlsirė, revani

   113.   Sėllķ – ha mėngjes

   114.   sėllķ - ushqimi i mėngjesit

   115.   shafalįqe - degėzim nga trungu i pemės

   116.   Shapllamį – Njėsoj si pllazėm, tė rėntė shapllamaja - paraliza

   117.   shatģ - tu bėfsha unė ti

   118.   Shatķ –xhan, i dashur

   119.   sheeprįke - prakshuar, pa njeri

   120.   Sheprįk – i katandisur keq, njeri pa njeri

   121.   shkumįre - lloj luge e improvizuar pėr tė ngrėnė shkumė qumėshti kur milet bagėtia

   122.   shóllė - lloj veshje pėr kėmbė me gomė poshtė e lėkurė sipėr

   123.   Shłlthi – shtrirė gjatas, ishte shtrirė shulthi

   124.   Shuphé – dyshim

   125.   shushłlle - mbeturina plehrash

   126.   Siféro – interes, nuk ka lifero – nuk ka interes

   127.   Sifét – surrat, kryesisht pėrdoret si fjalė ofenduese

   128.   Skłrė – ndryshk, zuri skurė – u ndryshk

   129.   sorła - stivė drush

   130.   Sorła – stivė drush

   131.   splon - gardh i lartė, pranė kasolleve tė bagėtive

   132.   Strómė – dyshek

   133.   Sufrįn – sofėr

   134.   Tabaqére – pasqyrė

   135.   tabaqére – pasqyrė, kuti duhani

   136.   Tabiįt – zakon, huq

   137.   Taķn – racion (zakonisht ¼ e bukes), i dhash njė tain bukė

   138.   Taksźs – ters, sė prapthi, ma bėri ters

   139.   Tė ndjot – pis, tė pėshtirė , mė vjen tė ndjot kur e shikoj

   140.   Tehaxhķs – shqetėsim, mos e bėn tehaxhis – mos e shqetėso

   141.   Terbié – i urtė, i bindur i edukuar

   142.   Thark – Rrethimi me shkarpa i vendit ku rrinė kecėrit

   143.   thėngjķll - kongjill i shuar

   144.   Tķrqe – veshje tek kėrciri i kėmbės

   145.   toķdhjo - e njėjta gjė

   146.   Trohķs  - mpreh, trohis sėpatėn

   147.   trohķs - mpreh

   148.   Tromįks – tremb shumė

   149.   Tromopil – makinė

   150.   Tł – njera kėmbė e pantallonave, e ēitjanit etj.

   151.   tullupós - mbėshtjell

   152.   Umķth – shpresė, besim, mė mban umidhi – kam shpresė

   153.   łnjur – ulur

   154.   Uu - Uri, mė vjen U - kam uri, shkurtim i fjalės uri

   155.   Vé – Vezė

   156.   Vendłze – Kupa qė pėrdoren pėr tė hedhur nė shpatulla kur ftohej

   157.   Vervelé – Sė prapthi, shprehje qė pėrdoret edhe pėr fėmijė tė lėvizshėm

   158.   vjérre - degėt e pemės qė ulen drejt tokės

   159.   vol - kokėrr e vogėl arre, pėrdoret pėr zar

   160.   vurduné - furtunė

   161.   Vurg  – mbeturina qė del nga filtrimi i vajit ullirit

   162.   xėx nė sy - errėsirė e plotė

   163.   Xhelexhaķpe  – Tortura

   164.   xhudįm - i shėmtuar

   165.   Xhudįm – I shėmtuar

   166.   Xhumush – grumbull

   167.   xhumłsh – grumbullim njerėzish, zakonisht pėrdoret pėr dasma: Kishte xhumush tė madh

   168.   xhuxhłk – tufė – xhuxhuk me trėndafila

   169.   Zįhėr –sheqer

   170.   Zaķf – i sėmurė

   171.   zangła – njė ngastėr e vogėl toke

   172.   Zbetói – pushoi, u pakėsua shiu

   173.   zhįpa -opinga tė thjeshta prej lėkure tė bagėtive tė qepur rreth e qark e pėrshtatur pėr veshje nė kėmbė

   174.   Zhobol – i pa larė

Shėnim:

Nė mbledhjen e kėtyre fjalėve tė rralla kontribut  tė veēantė kanė dhėnė Rexho Kurupi dhe Rebi Korkuti.

Kushdo qė ka tė tjera fjalė, i lutem tė na i dėrgojė pėr ti pasqyruar