Make your own free website on Tripod.com
FTERRA JONE
Nexhat Dauti

HOME

Njohuri per Fterren
Njohuri per arsimin
Patriotizmi
Njerez te dijes
Fterra - Identiteti yne
Popullisa - Ekonomia
Mendime per gazeten
Numri i Ri i gazetes "Fterra jone"
TAKIM JUBILAR - 70 vjetori i z. Bardhyl Xhama
PARAILIRET - ILIRET - ARBRIT liber nga Prof.Dr. Muzafer Korkuti
SOFRA FTERIOTE
Nexhat Dauti
Burrat e Fterre
Daro Dhule
Rruga e Fterres
VJERSHA E BEJTE
Kontaktoni me ne
Nr.telefoni-adresa
Fjale te urta
Ngushellime

Enter subhead content here

 

Kur takova Nexhatinnė Tiranė

1.

Ishte duke u gdhirė dita e parė e qershorit 1940. Nė katin e parė  tė shtėpisė, sė Ali Dhulit, nė magjerri, Nėnė Hafėzja e gdhiu natėn pa e pjekur syrin nė gjumė. Kishte marrė pėrsipėr tė bėhej mami nga halli. Dhe ishte nė merak tė dyfishtė, edhe se ēdo ti  lindėte Nusja e Feimit, Tikja, djalė apo vajzė, edhe si do te ēitej me lindjen e fėmijės.

Kur doli djalė dhe Nėnė Hafėzja i lidhi kėrthizėn, dhe kur nėna e djalit, pas dhėmbjes sė lindjes, ra nė qetesi, atėhere, ajo, Hafėzja, dha sihariqin: U bėra mėmėzote me djalė ! U gėzua tėrė shtėpia. Feimi u bė Baba. Tikja u bė Nėnė. I vunė emrin Nexhat.

U rrit dhe u edukua nė Vijėn e Pale, nė Bregun e Lleshe, nė lagjen ku shtėpitė kryesisht janė dykatshe, nė shpatull tė njera tjetrės, por edhe ballė pėr ballė, me themele mbi shtuf e  me porta tė gurta, qė vėshtrojnė njera-tjetrėn, tė ndara nga rruga me kadrėm, qė, tashmė, nė kėto vite, kadremi ka lėnė vetėm shėnjat e tij tė lashta, ndofta sa fshati, qė janė ribėrė aty nga fundi i shekullit tė 19-tė e janė riparuar herėpashere.        

E takova fare rastėsisht, nė Bulevardin, tek Ura e Dajtit. Kisha vite pa e parė. Malli na kishte marrė. Jeta kėshtu na ndau. Nexhati e kaloi jetėn nė Patos, qė nga tetori i vitit 1958 e deri nė vitet 90-tė. Nė kėto vitet e fundit shkoi nė Greqi, nė Athinė, siē kanė vajtur mbi 80 familje tė tjera fterojte. Atje ka disa vjet qė punon e jeton. Ėshtė vendosur familjarisht dhe me vajzėn e tij, Alketėn, se dy vajzat e tjera, po familjarisht, janė vendosur nė Itali, Milano. Ėshtė i kėnaqur nga jeta.  Kam ngrėnė bukėn e shtėpisė time dhe kam pirė kafen time-thotė Nexhati.

Ka jetuar me djersėn e tij. Punės nuk i ka ngelur borxhli, se e ka kryer pėrherė me  nder, pa  spekulluar mbi askėnd. E nisi si nxėnės nė ekonomi pėr tė mėsuar zanatin e mekanikut, tė cilin e bėri pjesė tė duarve tė tij, duke marrė kategorinė e 7-tė dhe, njėherazi, titullin Mjeshtėr. Kėtu nė Patos mbaroi dhe shkollėn e mesme Teknikumin e Naftės. Me duart e tij ka kėnaqur dhe veten, dhe tė tjerėt. Po vuri dorė Nexhati, atėhere flije mėndjen pėr makinėn dhe udhėto i sigurtė, - thoshin shoferėt nė Patos. Kjo, se Mjeshtri Nexhat e dashuronte profesionin dhe punėn e kryente me passion. Nuk dihet numuri i makinave qė ka kaluar nė duart e tij mbi 30 vjet. Nuk numėrohen dot defektet qė ka ndrequr Nexhati. I ndiqte pas makinat pėr defektet qė pėsonin, nė puse tė naftės, e deri nė Sarandė, e kudo ku ato gjendeshin, brenda, afėr e larg Patosit.

I ka respektuar  kolegėt dhe tė gjithė njerėzit, ndaj dhe tė gjithė e kanė nderuar.  Kujton me nderim Mėsues Neimin nė qė nė klasėn e parė nė Fillore. Kujton shoket e klasės sė parė nė Fterrė, Agim Kofinėn e Bajraktar Mehmetin. Madje, Nexhati ka preferuar qė tė shkojė me shokė mė tė ditur se vetja, sepse gjithnjė ka dashur tė pėrfitojė mė shumė. Kėshtu e kishte porositur dhe i ati, Xha Feimi: shokun zere mė tė mirė se veten. I bėri dhe e bėnė shokė te ngushtė, jo vetėm shumė  mekanikė e shoferė, por dhe jo pak intelektualė. Nuk i harron miqtė e tij, inxhinierin Gogo Sava, apo mjekėt: Perlat Osmani e Rakip Gjoni, e tė tjerė e tė tjerė. Ka mirėnjohje tė veēantė pėr Ing. Dilaver Shkurtin, pėr ndihmėn dhe mbėshtetjen qė i dha, me dhe pėr gjithėēka. Kur kujton shoqėrinė nė Patos, emocionohet. Emocione i  jep Fterra, vėndlindja e tij, pėr tė cilėn ndjen dhe mall e krenari. Emri i mirė i Fterrės dhe fterjotėve, mė ka dhėnė besimin, qė dhe unė isha e duhet tė isha i mirė,- thotė Nexhati tėrė kėnaqėsi.   

Edhe nė keto vite nė Athinė bėn nje jetė normale e tė respektuar nė shoqėri e nė miqėsi.  Nexhati vazhdon traditėn familjare tė Gjyshit e tė Babait, Aliut e Feimit. Na pėrmend atė qė i shoshte shpesh i Ati: Miku ha njė copė bukė, po namin ta ēon nė Stamboll. Vlerė i ka dhėnė Nexhatit, e jo vetėm Nexhatit, por dhe Zijait, Livanit, Vendimit, Refizesė, ,tė gjithėve, vėllezėr e motra, madje dhe nipėrve e mbesave, Tikja, nėna dhe gruaja, qė ka mbajtur tėrė jetėn peshėn e rėndė tė familjes sė Feimit, dhe me punėt nė bujqėsi, dhe me punėt nė shtepi. Pėr Tiken fliste puna. Kush nuk e kujton atė moment kur, duke vjelė ullinj me dorė e jo me shkop, ra e theu shtyllėn kurrizore, qė me kujdesin e Safet  Memit nė Tiranė, mundi tė shpėtojė e tė bėhet mirė.  

-Tani, - kėmbėngul Nexhati,- dua tė vij nė Tiranė, se kėtu janė dhe njerėzit e mi dhe shumė fterjotė tanė. Kėtu tek Vendimi nė Tiranė, ėshtė dhe Nėna, Tikja, qė mė ka bėrė kokėn.                           

            2.

Bardhyli dhe unė, ishim duke shėtitur e duke biseduar miqėsisht. Tek Ura e Hotel Dajtit, na dolėn pėrpara dy vėllėzėrit, Nexhati dhe Zijai, dy nga djemtė e xha Feimit e tė Tikes. E kujtoj me mirėnjohe xha Feimin. Kam ēmuar e ēmoj Tiken, njė nga gratė mė punėtore nė Fterrė, nė familje e nė brigadė, kur Fterra ishte kooperativė. Atėhere, ajo ishte koha. Edhe xha Aliun e kujtoj me respekt, tė paktėn pėr paraqitjen e tij me njė bastun tė bukur nė dorė

     Me Nexhatin kishim kohė, madje vite, qė nuk ishim parė. Ndaj u takuam me mall, edhe se jemi tė Vijės sė Pale, edhe se jemi pothuajse moshatarė. I shpreha dėshirėn qė tė pinim njė kafe pėr tė biseduar e pėr tė shkruar diēka nė Gazetėn Fterra jonė.

     E priti me mirėsi. Por, njeherazi tha:  unė jam demokrat

Bardhyli dhe unė buzėqeshėm. Dhe, si kur tė kishim biseduar mė parė, nė njė gojė, iu  pėrgjigjėm: ne jemi fterjotė. Dhe mė tej, biseda vazhdoi.

      Nexhat i dashur! Pėr njeriun, dy ēėshtje janė fare personale: bindjet fetare dhe bindjet politike. Mua, nuk mė shqetėsojne dhe as mė vete mėndja fare se ēfarė bindje fetare mund tė keshė ti apo ai tjetri. Tė gjithė jemi njerėz. Tė gjithė kemi njė Zot. Kėshtu kanė thėnė e thonė shumė njerėz tė mėnēur nė botė, qofshin fetarė, politikanė ose shkencėtarė. Ndryshojmė nė fe, njeri nga tjetri, nga mėnyra se si falemi para Zotit. Ja, bie fjala, edhe Bardhyli, edhe unė, dhėndurrėt i pėrkasin fesė ortodokse. Dhe kjo, nuk na prish fare asnjė lloj pune, as mua e as Bardhylit. Kryesorja ėshtė qė vajzat tona shkojnė mirė dhe kanė ndėrtuar familje tė mira. Madje dhėndėrri i Bardhylit ėshtė dhe minoritar nga zona e Delvinės. Por dhe Nėna e dhėndėrrit tim ėshtė minoritare, po nga Delvina. Tani, shyqir, qė po vjen: Koha e Njeriut. Tė paktėn nė kėtė klimė botėrore, qė ka prirje dhe po ecėn Bota, ėshtė gjė shumė e mirė, qė, nė krye tė arsyes, po del koncepti: jemi njerėz. Folozofi i lashte, Sokrati, qė jetoi nė 469-399 para eres sė re( para Krishtit) deklaronte: Unė jam qytetar i Botės. Ēdo njeri sot nė botė, sipas tė drejtės ndėrkombetare, ka tė drejtė tė shpreh lirisht, dhe bindjen e tij fetare, dhe bindjen e tij politike, madje dhe etninė e tij.

            Fterjotėt kanė dhėnė e marrė, jo vetėm tek njeri-tjetri, por, nė tė njėjtėn kohė, jo pak djem e vajza fterjotė, kanė pėrzier miqėsinė me krahinat mė tė ndryshme tė Shqipėrisė. Liljana, nusja e Sazanit tė Neimit, ėshtė nga Bujani i Tropojės. Vera e Plotimit tonė, ėshtė nga Ēamėria. Tė tjerė janė martuar dhe me tė huaja. Dhe ky fenomen tregon qytetėrim tė vetė fterjotėve.         

Por, dhe bindja politike ėshtė po aqė personale sa dhe feja. Ndaj, dhe tradita jonė fterjote ka qėnė historikisht pozitive. Tė paktėn, pėr aqė sa njihet historia e Fterrės, fterjotėt nė asnjė moment te jetės sė tyre, dhe nė momente kthesash tė veshtira, nė pėrgjithėsi, pėr bindjet politike, nuk e kanė ngrėnė njeri-tjetrin. Madje ėshtė pėr tu theksuar se ndryshe nga shume fshatra tė tjerė, qofte dhe rreth nesh, nė Fterrėn tone, tė paktėn qė nga koha e Tanzimatit, koha e Rilindjes, Periudha e Pavarėsisė, Lufta e parė Botėrore, Lufta e dytė Botėrore, madje  deri tek kthesa e madhe e viteve 90-tė, nuk kemi asnje rast ekstrem ndaj njeri-tjetrit, nuk kemi asnje rast qė fterjoti tė ketė vrarė fterjotin pėr arsye politike, apo tė mbajė mėri pėr politikė. Nėnvizoj, se ne fterjotėt, pavarėsisht nga ndryshimet qė mund tė kemi nė bindjet politike ( dhe kjo ėshtė normale, nė ēdo kohė, aqe mė tėpėr nė kushtet e pluralizmit politik), njeri- tjetrin e kemi pasur dhe e kemi njėlloj fterjot. Dhe kjo, se fterjotėt tanė historikisht dhe, aktualisht,  kanė kuptuar e kuptojnė se tė gjithe jemi njerėz, tė gjithė jemi fterjotė, tė gjithė jemi shqiptarė dhe pastaj vijnė ato tė tjerat, cilatdo qofshin ato, bindje fetare apo politike, kulturore apo sociale, apo diēka tjetėr qoftė.

Kėshtu ka qėnė e kėshtu ėshtė nė botėn e civilizuar. Edhe Fterra e fterjotėt tanė, tė paktėn pėr kėto probleme, tė civilizuar kanė qėnė e tė civilizuar janė. Kjo ėshtė njė traditė e bukur. E bukur ishte dhe biseda qė bėmė bashkė. Unė u kėnaqa pėr karakterin dhe civilizimin tėnd. Prandaj, dėshiroj tė tė falėnderoj  sepse me bisedėn tėnde mė nxite  mendimin pėr tė shkruar kėto pak fjalė pėr cilindo fterjot e pėr cilindo lexues tė gazetės Fterra jonė. Edhe njėherė tė nderoj pėr dialogun e bisedėn qė bėmė atė ditė bashkė, duke pirė atė kafen e mirė nė lokalin e Fatmirit nga Shkoza e Vlorės, pranė stadiumit Dinamo, qė mua mė ngeli nė kujtesė si njė moment i bukur.                                                               

                           Guro   ZENELI

 

Enter supporting content here