Make your own free website on Tripod.com

F T E R R A

Vjersha

Home
Gazeta "Fterra jone" Nr. 81 shkurt 2013
Njohuri per Fterren
Arsimi dhe kultura
Njerez te dijes
Patriotizmi
Fterra - Identiteti yne
Ekonomia
Gazeta "Fterra jone"
G- 79 - tetor 2012
Nr. 78-maj 2012
Nr. 77 shkurt 2012
Vjersha
Fjale te urta
Fjale te rralla
Bejte te vjetra
Na shkruajne vizitoret
Videoclip
Nėnėmadhe Fterra (Poeme nga V. Mato)
Fterrė, portė midis malesh (Poemė nga Lefter Ēipa)
Kontaktoni me ne
Telefona
VJERSHA PĖR FTERRĖN BOTUAR NE GAZETĖN
“FTERRA JONĖ” deri Nr. 63
FTERRA IME

 

Fterra ime. Fterra plakė,

Ėshtė vend me histori,

gra e burra zemėr flakė,

pėr luftė e pėr dituri.

 

                    Lame XHAMA

Nr.5 – nėntor, 1997

 

UJI NĖ IXUAR

 

Nė krye tė fshatit tėnė,

Ujėt e ftohėt si dėborė,

vjen nga zalli nėnė lėmė,

jetė ė gėzim pėr ēdo banorė.

 

Ujėt ėshtė i kulluar,

Edhe shkėlqen si argjend,

burim pėr ta pikturuar,,

rrallė e gjen nė tjetėr vend.

 

Tek burimi ka ujė shumė,

Shkon me vijat nė ēdo anė,

Nuk arrin tė zbres nė lumė,

Vadit arat anė e mbanė.

 

                        Lame XHAMA

Nr. – 2, korrik, 1997

 

 

FTERRA  JONĖ

 

Fterrė e dashur, fshat i bukur, je pėr mua lule mali,

Bijtė e tu, kudo qė janė, tė duan e na merr malli.

Aty lindėm dhe u rritėm, me bukėn dhe ujin tėnd,

Klima jote kaq e mirė, sa i shtrenjtė ėshtė ky vend.

 

Burimet me ujė tė ftohtė qė s’pushojnė ditė e natė,

Pemėt me fruta e hije, tė bėjnė jetėn tė gjatė.

Vendosur nė rrėzė tė malit, mbi kodra me gjelbėrim,

Sa i bukur qė mė dukesh, atje e kam shpirtin tim!

 

Mbi kokė malet qėndrojnė, si kėshtjella natyrore,

Plot lule e minerale, janė zėnė dorė pėr dore.

Balashi dhe Guri i Ēokės, qė ngrihen si pėrmendore,

Lugina qė krijon lumi, ėshtė vėrtet madhėshtore.

 

Sa herė qė vijmė nė Fterrė, na gėzon shpirti dhe zemra,

Vijmė plot mall e dashuri, ashtu siē vjen djali tek nėna.

Njė aromė tė ėmbėl ndjejmė, qė na kujton fėmijėrinė,

Njerėzit e dashur tė fshatit, lagjet, rrugėt dhe shtėpinė.

 

Dhe mendimi na shkon larg, tek vitet qė kanė shkuar,

Tek njerėzit tanė tė mirė, qė kėtu kanė jetuar.

Bijtė e tu o Fterrė e dashur, kudo qė kanė punuar,

Tė kanė dhėnė emėr tė mirė, veten dhe ty kanė nderuar.

 

Ja, kjo ėshtė Fterra jonė, fshat i bukur dhe i thjeshtė,

Ne na duket kaq e mirė, kaq e dashur dhe e shtrenjtė.

Bukuria mė e madhe, janė njerėzit e tu tė mirė,

Punėtorė, arsimdashės, qė nė shpirt kanė mirėsinė.

 

                                                Feksor SHKURTI

Nr.4 – nėntor, 1977

 

 

I PĖRPIJ FAQE ME RADHĖ

 

Njė gazetė mora nė dorė,

gjashtė gėrma: “Fterra jonė”,

e shkruar nga profesorė,

shkencėtarė dhe doktorė,

qė tė gjithė tė bardhė si borė.

 

Ec e ec duke lexuar,

dhe gjithnjė duke menduar,

ajo dorė qoftė e bekuar,

qė ėshtė ngulur n’Ixuar.

 

I pėrpij faqet me radhė,

me dėshirė dhe me mall,

se shikoj vėllezėrit tanė,

mė tė shumtėt nė Tiranė.

 

O gazeta me kulturė,

Lart, mė lart, mos pushofsh kurrė,

Tė vėnė tė gjithė nga njė gurė,

Pėr Fterrėn, lėnė ēdo punė.

 

                               Shako MEHMETI

 Nr.5 – nėntor 1997

 

 
FTERRA

 

Kėtu jeta ka kėrkuar tė drejtėn e saj

duke hapur vend

midis grykave, rrėpirave dhe honeve,

duke hapur vend

midis urisė, vdekjes, midis miteve.

 

Njė shtėpi vjen sipėr tjetrės, njė kopsht sipėr tjetrit,

ashtu siē vjen njė pėrpjekje sipėr tjetrės,

njė synim sipėr tjetrit.

 

Kėtu nė ēdo hap shpėrthejnė burimet si dufet

nga zėmra e Hiqmetit, e Fuatit, e Turhanit.

 

Kėtu sheh aspiratat e tyre tek i mbartin fėmijėt

e vegjėl nėpėr ēanta,

tek i mbartin pemėt nė lulėzimet e tyre,

tek i mbartin kėngėt dhe vitet.

Kėtu sheh pleq

qė tė afrohen duke u mbėshtetur nė shkopin

                                                            e historisė

me duart e tyre tė rreshkura si lėkurė pemėsh.

 

Nėpėr damarėt e tyre ka rrjedhur lėngu i jetės

i mbartur nėpėr kohėra drejt lirisė

si ujė nėpėr lugjet e drunjta drejt arave

                                                tė djegura nga etja

 

Kėto shtėllunga shkėmbinjsh qė shtjellėn sipėr

                                                ēative tė Fterrės

janė si kolona antike tė ngjeshura

njėra pranė tjetrės,

si njė digė kohėrash.

 

Forca e tyre ėshtė kjo hedhje vertikale.

 

Kėtu vetėm pak do tė priresh drejt vetmisė

sė pyjeve dhe shpellave

tė rrethojnė papritur legjendat.

Njė gur i lėshuar poshtė

tė zgjon fėmijėrinė dhe zogjtė. Kujdes kėmbėn!

Atje poshtė Qafa e Rrėmullės

mėrzejnė mjegullat

si njė tufė delesh. Vjen erė stanesh.

Fishkėllima barinjsh. Napat e varura nėpėr

                                                drurė kullojnė hėnėn.

 

Kėtu hapin kaēupin me dhallė

pėr tė tė gostitur

si me musht yjesh. Kėtu tė japin kėnaqėsinė

                                                tė shohėsh

kreshtat e Kurveleshit

si njė ngurtėsim dallgėsh lirie.

 

Tani kėtu jeta e ka fituar tė drejtėn e saj

e rrethuar nga vendosmėria, nga gėzimi

                                                dhe e ardhmja.

Secili ka njė cullufe krenarie,

njė torbė kėngėsh

qė lėkundet nė degėt e lulėzuara tė shpirtit tė tij.

 

Nė hojet e zemrave roitin ėndrrat.

                                                          Agim MATO

Nr.7 – prill, 1998

 

 

FSHATIT FTERRĖ.

 

Galishti, Rrėmulla

si kala qėndrojnė

shkėmbinjtė me guva

pėllumba strehojnė.

 

Nė krye tė fshatit

akull del burimi

ngado qė hedh sytė

qilim gjelbėrimi.

 

Tarraca - brezare

shkallė-shkallė qėndisur

fteriot’ zemėr bardhė

 vet i kanė stolisur.

 

Shtėpitė majė bregut

tė mira, tė forta

traditė pėr mikun

hapur qėndron porta.

 

Lartė nė Ixuar

kur pinė kafenė

burrat fjalė shtruar

me mend e me penė.

 

Ata pleq tė ėmbėl

me plagė mbi supe

si lisat mė kėmbė

vitet hedhin tutje.

 

Djemtė e tu moj Fterrė

drėra, shqipe mali

shkruan epopenė

me gjak ideali.

 

Ti moj qafė e Bėrdės

Mbete heroike

Turhan bir i nėnės

s’tė harrojnė vitet.

 

Sot nipėr e mbesa

janė tė nderuar

kokėn lart te shkenca

mjekė tė dėgjuar.

 

Urime nga zemra

juve o fteriotė

gėzime dhe kėngė

paēi jetė e mot.

 

Dhe unė qė shkruaj

kėto vargje prush

jam nė gjakun tuaj

nga fshati LEKDUSH.

 

                Luan B. ZIFLO

Nr.8 – qershor, 1998

 

 

NĖNAVE TĖ FTERRĖS

 

Nė tė gjitha kohėrat, moj nėnat e Fterrės

keni qenė dhe jeni, burimi i jetės

dhe kėshtu rrjedh jeta, brezat vijnė e shkojnė

dashurinė e nėnės, kurrė se harrojnė.

 

Ju nėnat Fteriote, moj tė mirat nėna

tė thjeshta punėtore, duart tė argjendta

ju na keni rritur, me shumė mundime

ndaj pėr juve sot, shkruan zemra ime.

 

Juve na mėkuat, me qumėsht, me bukė

me ujin e Fterrės, me djathin e butė

me gjalpė dybeku, me dhallėn e ftohtė

me gjizė, me ullinj, bukė misri tė ngrohtė.

 

Ju lindni dhe rrisni fėmijė tė mirė

vajza edhe djem, porsi xhevahirė

ju na edukoni qysh nė fėmijėri

tė jetojmė me nder. nė paqe e liri.

 

Tė jetojmė me nder, me djersėn e ballit

mos t’ju thyejmė zemrėn, nėnės dhe babait

tė nderojmė mikun, dhe tė mbajmė besėn

tė nderojmė krahinėn, tė nderojmė Fterrėn.

 

Tė duam arsimin, tė duam kulturėn

tė vazhdojmė shkollat, tė nderojmė punėn

prindėrit, gjithė njerėzit, ne ti respektojmė

porositė tuaja, kurrė s’do ti harrojmė.

 

Pėr nėnat e shtrenjta, na merr malli shumė

mall qė vjen e rritet, e bėhet si lumė

“dashuri e nėnės dhe pėrkėdhelitė”

nuk mund tė harrohen, me to jemi rritė.

 

Sa herė kemi halle, sa herė na merr malli

- Ku je nėna ime, ku je nėnė xhani!

Duam tė vėmė kokėn nė prehrin tuaj

tė na pėrkėdhelni, ne t’ju puthim duart.

 

Si tė gjitha nėnat, dhe ti nėna ime

shpesh na kini falur, kur bėnim gabime

ju na kėshillonit, me tė ėmblat fjalė

se zemra e nėnės, din vetėm tė falė.

 

Jam duke ju parė, duke ju shikuar

Kur shkonit nė punė, me djepin ngarkuar

Nė arė e nė stan, bashkė me burrat tuaj

kur ktheheni nga puna, me shtiza nė duar.

 

S’ka fjalė mė tė bukur, se sa fjala nėnė

e ngrohtė si dielli, e bukur si hėnė

s’ka zė mė tė ėmbėl se sa zėri i nėnės

si kėngė e bilbilit, si kėngė e thėllėzės

 

Gjithmonė do t’ju duam, do t’ju respektojmė

ju qė jeni gjallė dhe ato qė s’rrojnė

 ju kujtojmė me mall, me shumė dashuri

para emrit Nėnė, tė gjithė jemi fėmijė

 

Pėr nėnat e Fterrės, nderim jetė e mot

nga bijtė e bijat, kudo nėpėr botė

djemtė dhe vajzat tuaja, kudo qė jetojnė

nėnėn edhe Fterrėn, kurrė si harrojnė

 

Nėna edhe gjyshe, qė s’jetoni sot

qė s’ju kemi mė, e s’ju shohim dot

prehuni tė qeta, nė “banesėn” tuaj

kujtimi i juaj, qoftė i pa harruar.

                                   

                                    Feksor SHKURTI     

Nr.9 -.gusht, 1998

 

 

FTERRA E VETMUAR

 

Fterrėn tonė tė bukur

shumė e kanė braktisur,

tė rinjtė e tė rejat

gati pėr t’u nisur.

 

Tė ndarė nėpėr botė,

Nėnat i kujtojnė,

pėr ta derdhin lot,

duan t’i takojnė.

 

Kanė ikur tė rinjtė,

punojnė nė vend tė huaj

dhe Fterrėn e kanė lėnė

tė heqė e tė vuaj.

 

Njerėzit qė kanė mbetur

punojnė pėr ditė,

janė lodhur e tretur

tė rritin fėmijėt.

 

Kthehuni, o njerėz

pėrsėri nė Fterrė

dhe ajo tė bėhet

si ka qenė njė herė.

 

                               Elira Elezi

Nxėnėse nė klasėn e IV Shkolla “Dora D’Istria”

                          Tiranė

Nr.10 – tetor, 1998

 

 

EMIGRANTĖVE TĖ FTERRĖS

 

Fterra ime e dashur, tė shoh tė mėrzitur

pse ke varur kokėn, si lulja e fishkur?

Moj lulja e bukur, nė rrėzė tė malit,

thuamė njė fjalė, hapja zemrėn djalit.

 

“- Mė kanė ikur djemtė, kanė shkuar larg,

nė dhera tė huaj, janė emigrantė,

ikėn djemtė e vajzat, punojnė nėpėr botė,

se unė jam e varfėr e nuk i mbaj botė.

 

Si erdhi kjo kohė, se mendoja dot,

Kam mbetur e shkretė, si njė vend pa zot

mė ka ikur rinia, mė ka lėnė tė shkretė

dhe kam mbetur vetėm mė fėmijė e pleq.

 

Kėtu kanė lėnė nėnat, baballarėt,

njerėzit mė tė dashur, gjithė bashkėfshatarėt.

Si lodh vetėm puna, po i djeg dhe malli,

si ata  dhe neve u ndamė pėr sė gjalli.

 

Dhe ikėn si mundėn, me tokė e me det,

Paska qenė i rėndė i shkreti kurbet,

plagė qė s’shėrohet do mbetet pėr jetė

pėr juve qė ikėt e dot nuk u kthetė!

 

Valterin e Mirtes e pėrpiu deti,

as gjallė e as vdekur, s’u mor vesh i shkreti.

Peniku i Dullos iku aq i ri!

Me Osmėn e Ruke, vdiqėn nė Greqi.”

 

Shkuan djemtė e Fterrės, pėr jetė mė tė mirė,

pėr bukėn e gojės, pėr tė rrit fėmijėt,

kudo ku kane vajtur e kanė punuar

veten edhe fshatin e kane nderuar.

 

Sado larg tė vini, kudo qė tė shkoni,

me mendje, me zemėr, nė Fterrė jetoni.

Do ktheheni prapė, se ju dogji malli,

se s’duron dot nėna tė ndahet nga djali.

 

Nė Fterrė kemi rrėnjėt, atje kemi lindė,

atje njohėm veten, atje jemi rritė,

atje kemi njerėzit, prindėr, far e fis,

kemi shumė kujtime, gurėt e shtėpisė.

 

- O fteriotė tė dashur, ngado qė tė shkoni,

ku t’iu ēojė fati, kudo qė jetoni

ujin e Ixorit kurrė mos e harroni!

Fterrėn tonė tė shtrenjtė, si Nėnėn ta doni!

                       

                                        Feksor SHKURTI

Nr.10 – tetor, 1998

 

 
DĖSHMOREVE  TĖ FTERRĖS

 

Pranė burimit tė kulluar

Me ujė tė ftohėt dėborė

Nė pllakadė janė shkruar

Gjashtė yj, gjashtė dėshmorė

 

Gjashtė yje tė pashuar

Pėr Atdhe nė luftė ranė

Gjashtė trima tė lėvduar

Pėr liri jetėn e dhanė

 

Gjaku i tyre i kulluar

Skuqi vendin anembanė

Nė histori janė shkruar

Populli nė zemėr i mban

 

             Lame XHAMA

Nr.13 – prill, 1999

 

 

FTERRĖ - ZEMRA IME

 

Fshati im i bukur Fterrė

i vendosur nė luginė,

plot me gjelbėrim dhe pemė

qė ta shtojnė bukurinė.

 

Ujėt qė buron nga mali,

burime me shumė vlerė,

pėr ty mė ka marrė malli,

fshati im i bukur Fterrė.

 

Fterra ime gjithė brezare

mė dukesh njė mrekulli

nė mes rrethuar me male

porsi zogu nė kuvli.

 

                               Server Dauti

Nr.15 – gusht, 1999

 

 

FTERRA, KASABAJA LABE

 

Tej e pėrkėtej, male,

Fterrė, o kasabaja labe! 

Minareja mbi saraje,

Fterrė, o kasabaja labe! 

Kaēandonia nėpėr krale,

Fterrė, o kasabaja labe! 

Fjalėholla, argjendare,

Fterrė, o kasabaja labe! 

Bukėdhėnėsja nė halle,

Fterrė, o kasabaja labe! 

Shpirt e zemėr Shqipėtare,

Fterrė, o kasabaja labe! 

Nga ēdo anė Evropiane.

Fterrė, o kasabaja labe! 

 

                               Lefter Ēipa

Nr.16 – tetor, 1999

 

 

FTERRĖ E BUKUR RRĖZĖ SHKĖMBIT

 

Fterrė e bukur rrėzė shkėmbit,

Hapi krahėt e prit djemtė,

bijtė dhe miqtė e kėtij vendi,

qė pėr ta je shumė e shtrenjtė.

 

Mirsevini bij tė dashur!

Fterrėn plakė e ka marrė malli,

gėzohem qė u shoh bashkė

Njėri-tjetrit mos ju ndani.

 

Tė duam, o fshati ynė,

ti o vendi im i bukur!

Uji yt ėshtė gjaku ynė,

ndaj jemi tė pashkėputur

 

                       Hasan MEHMETI

Nr.16 – tetor, 1999

 

NE NGREMĖ DOLLINĖ E URIMIT       

 

Vend i dashur ku kam lerė,

ke gėzim sot as mė thua;

t’i mblodha tė gjithė njė herė

tek uji i ftohtė n’Ixuar.

 

Shkėmbi i Lekes kėshtjellė,

qė je kurorė mbi mua,

dukej si shpatė mbi Fterrė,

legjendė pėr kohėt e tua.

 

Pesė shtatori kėtė herė

do mbetet i paharruar;

kėndojmė pėr ty,  o moj Fterrė,

me mendje e dije tė shquar.

 

Pėr tė gjithė bijtė me vlerė

erdhi dita e takimit,

ju mirėsvini nė Fterrė.

Ne ngremė dollinė e urimit.

 

Dhe ne nga malet e sertė,

nga zemra na del urimi:

U mbledhshim prapė sa mė shpejtė

nė Ixuar tek burimi.

 

                                    Tomor AVRECI

Nr.16 – tetor, 1999

 

 

FTERRA GAZETĖN E NXORI

 

Mori vesh e kush s’e mori

para ca kohe tė shkuar,

Fterra gazetėn e nxori

nga djemtė e saj tė shquar.

 

Ja pesėqind e shtatėdhjetė,

historia nėpėr vite

shpaloset fletė mė fletė,

lavdinė ma lartė ja ngrite.

 

Kėta djem tė fshatit tonė

me punė e kurajo shumė,

ca doktorė, ca profesorė,

djemtė e fshatit me vulė.

 

O vėllezėr nismėtarė

Fterra sot ėshtė e nderuar,

tė gjithė ne jemi krenarė

pėr rrugėn qė kemi filluar.

 

                             Tomor AVRECI

Nr.16 – tetor, 1999

 

 

 “ I ZIU S’I POQA DOT,

ERDHĖN DJE E IKĖN SOT!”

 

Nuk u them se cilėn ditė

dola pėr karshi shtėpive,

nuk e di pse je mėrzitė,

pse s’mė flet, o Fterra ime?

 

Ikėn ata qė tė erdhė

atė ditė tė paharruar,

si foshnja nėnės t’u derdhė

kur e pret nė kraharuar.

 

S’erdhėn pėr tė ngrėnė e pirė,

as pėr tė mbjellur kuvende,

po erdhėn ku kishin lindė,

rreth e rreth nė vatrėn tėnde.

 

Do bėj autokritikė

pėr diku ndonjė tė metė,

veē me zemėr u kam pritė,

ma bėni hallall pėr jetė!

 

                                Teno LONA

Nr.16 – tetor, 1999

 

 

MOS I DIGJNI PYJET E FTERRĖS

 

Qė nga lumi gjer tek malet, veshur plot me gjelbėrim,

Ara, kodra dhe kullota, bukuri e fshatit tim.

Kėtė natyrė kaq tė bukur, qė vetė Zoti na ka falė

Ta ruajmė e mos ta prishim, se ajo na mban tė gjallė.

 

Ju njerėzit e mirė tė fshatit, qė nė Fterrėn tonė jetoni,

Pyjet e bukur dhe malet  mos i digjni t’i shkretoni,

Mos ua prishni bukurinė, qė i ka falur natyra,

Mos digjni, mos shkatėrroni, po bėni punė tė mira.

 

Zjarri sjell shumė tė keqja, ai djeg e pėrvėlon,

Ai than lulet dhe barin dhe tokėn e shkatėrron,

Ai tremb kafshėt dhe shpendėt dhe nga pylli i largon,

Ai than tokėn dhe gurėt dhe burimet i shteron.

 

Edhe zogjtė, kafshėt e bletėt, pa pyjet s’mund tė jetojnė,

Atje ushqehen dhe shtohen dhe natyrėn zbukurojnė.

Pa mish, bulmet e mjaltė, nė Fterrė s’mund tė jetojmė,

Ndaj tė mos i djegim pyjet, por t’i ruajmė e t’i shtojmė.

 

Se shkurret, pemėt dhe pyjet, e mbajnė dhe ruajnė tokėn,

Nuk e lėnė qė tė dėmtohet, tė rrėshqas, tė varfėrohet.

Pa tokė, pyje e kullota, si do shtohet bagėtia,

Pa bulmet, fruta e ngrohje, nuk mund tė rritet fėmija.

 

Prandaj, o njerėz tė mirė, hiqni dorė nga pėrcėllimat,

Qė djegin e shkatėrrojnė e nuk na sjellin tė mira,

Se po vazhduam kėshtu,qė ta “djegim” Fterrėn tonė

dhe Zoti do zėmėrohet, dhe burimet do shterojnė.

 

                                                      Feksor SHKURTI

Nr.18 – shkurt, 2000

 

 

FSHATIT TIM, FTERRĖ

 

Ku kam lindur, ku jam rritur,

ku kam jetuar dhe unė,

ku kam bredhur ku kam lojtur,

ku kam njohur veten burrė,

pranė kroit shekullor,

qė kam pirė m’atė ujė,

rrėzė malit, afėr pyllit,

sipėr tyre shkėmb e gurė.

Unė tė dua fshati im,

sepse je i bukur shumė,

s’mė duhet se ēthonė bota,

mė tė mirin tė ēmoj unė.

Pėr rreth teje disa male,

prej Fonice nė Rrėmullė,

me Galisht me Kushtėbabė,

motra ime kish haurė;

tė dy bashkė me tė shoqnė

qysh nga mėngjezi nė punė,

ca bravare, ndonjė pelė,

nja dy qe dhe jo mė shumė.

 

             Autori Surja MITA

Nr.18 – shkurt, 2000

 

 

KĖNGĖ PĖR FSHATIN TONĖ

 

Fshati im i dashur,

Fshat i shtrenjtė Fterrė,

I bukur i pasur

Po bėhesh pėrherė.

 

Fshati im i dashur,

O sa po ndryshon,

Drita elektrike

Tashti tė ndriēon.

 

                        Arta HIZMO

Nr.20 – qershor, 2000

 

 

URIM GAZETĖS

 

Mora penėn nė dorė,

Desha tė shkruaj nja dy

Pėr gazetėn "Fterra jonė",

Qė mbeti nė histori.

 

Kėtu e tre vjet mė parė

U mblodhėn e biseduan

Bijtė tanė nė Tiranė,

Gazetėn pėr tė botuar.

 

Moj gazeta "Fterra jonė",

Megjithėse je shumė e re,

Ti ke bėrė shumė jehonė,

Je shumė e dashur pėr ne.

 

                    Server DAUTI

Nr.20 – qershor, 2000

 

 

 

JU, VAJZAT E FTERRĖS SONĖ

 

Si tufa me trėndelinė, mbledhur nė malet e Fterrės,

Si gonxhet e trėndafilit, ku shkėlqejnė pikat e vesės,

Si njė tufė me karafila, tė bukura e plot aromė,

Si manushaqet e prillit, ju vajzat e Fterrės sonė.

2

Gjithė lulet e pranverės, aromėn ju kanė dhuruar,

Me gjethe, gonxhe e petale ju kanė veshur e zbukuruar,

Fluturat, zogjtė dhe djemtė ju kanė zili bukurinė,

"Bilbilat" me zė tė bukur  ju kėndojnė pėr dashurinė.

3

Jeni tė urta, tė ndershme, tė bukura si drita e Hėnės,

Bukurinė dhe mirėsinė i kini trashėgim prej nėnės.

Jeni si thėllėza mali, jeni porsi lule maji,

Krenarinė dhe menēurinė i keni marrė nga babai.

4

Ju, vajzat e Fterrės sonė, jeni tė thjeshta, tė mira,

Tė dashura e shumė tė bukura, nga shpirti dhe nga fytyra.

Kur bėheni nuse dhe nėna, seē ju shtohet bukuria,

Dhe kur kujtoni rininė, thoni - iku vajzėria…

5

Tė lumtura qofshi  gjithmonė, ju motrat e mia,

Vajza, nuse, nėna, , tė afėrme dhe kushėrira,

Nuk e di se si mė erdhi pėr Ju sot ky frymėzim,

Jam shumė i lumtur qė shkrova, pėr vajzat e fshatit tim.

 

                                                          Feksor SHKURTI

Nr.21 – gusht, 2000

 

 

FTERRĖ E DASHUR DHE E MIRĖ

 

Vend i bukur prej natyre,

Ndonjėherė ulem dhe rri,

Tė kujtoj, o Fterra ime,

Me dhimbje e lot nė sy.

 

Pėr ty nisa dhe do shkruaj.

Me mall, qė mė djeg nė gji,

Kėtu shkova ditė dhe muaj,

Kėtu kaloj kėtė rini.

 

Kėtu jam i dashuruar,

Me natyrėn qė ke ti,

Ēdo gjė je ti pėr mua,

Dritė, shpresė, krenari.

 

Ėshtė i bukur gjelbėrimi,

Ke dhe pemė e hije plot,

Edhe ujėt e burimit,

Mrekulli qė s'e gjen dot.

 

Vitet ikin dhe harrohen,

Nė ditėt e mia sot,

Fterrė e dashur tė betohem,

Jo, nga ti nuk ndahem dot!

 

Gjofterraj, deri nė Hies,

Kur shoh bukuritė e tua,

Mbrėmjeve freskia bie,

Ilaēi qė shėron mua.

 

Natyra me bukuritė,

Dhe njerėzit qė ti ke pranė,

Thesare janė mirėsitė,

Nderi i Fterrės qė i mban.

 

Lavdi Zotit qė bekojė,

Fterrėn e bukur dhe tė mirė,

Shpresė e paqe triumfojė,

Nė  demokracinė e lirė.

 

Fterrė, o vendi i stolive,

Qė kur linde me gėzimin,

U dole zot bukurive,

Mėkon paqen dhe urimin

 

               Tomor AVRECI

Nr.22 – tetor, 2000

 

 

O FTERRA JONĖ KRENARE

 

Lexoj gazetėn tėnde,

Dhe ndjej kėnaqėsi,

Mėsoj nga shkrimet e saja,

Shumė gjėra qė s'i di.

 

Ata qė bėjnė gazetėn

Kanė dashuri pėr ty,

Janė bijtė e tu, moj Fterrė

Me talent e zgjuarsi.

 

Djemtė e tu janė shpėrndarė,

Punojnė nė Shqipėri,

Gjithmonė tė bashkuar,

Kanė krenari pėr ty.

 

Krenari se je krenare,

Linde fėmijė tė mirė,

Nėnat na rritėn me halle,

N'atė kohė tė vėshtirė.

 

                       Dhurata Ēallo (Durmishi)

Nr.23 – dhjetor, 2000

 

 

 

MĖSUESVE  FTERIOTĖ

 

Ju mėsues te nderuar, qe pėrhapni diturinė,

Ju qe neve na mėsuat, me durim e me dėshire,

Brez pas brezi do jetoni e kurrė s'do ju harrojmė,

Me respekt e dashuri, nxėnėsit tuaj ju kujtojnė.

 

Po si valle te harrojmė,mėsuesit tanė te pare,

Qe na mėsuan te shkruajmė, edhe penėn si ta mbajmė?

Edhe sot, pas kaq vjetėsh,na duket sikur dėgjojmė,

Kėshillat dhe zėrin tuaj, kur shkruam te paren shkronje.

 

Si rrezja e dritės kur del,qe errėsirėn largon,

Si uji qe rrjedh n'Ixuar e qe kurrė nuk shteron,

Ashtu ka qene e mbetet puna dhe vepra juaj,

O mėsuesit tanė te dashur, te thjeshte e te respektuar.

 

Qofshi pėr jete te nderuar, mėsuesit e fshatit tim,

Juve qe u kemi gjalle dhe ata qe rrojnė ne kujtim,

Nuk mund t'ju pėrmend me emra,sepse ėshtė njė liste e gjate,

Po t'ju rreshtoja ne vargje, ju bėheni njė armate…

 

Ne kurrė s'do t'ju harrojmė, sado kohe qe te kaloje,

Dhe pse vitet ikin tutje, me Ju me shume na afrojnė,

Na mėsuat dhe edukuat  me dashuri prindėrore,

Puna dhe vepra juaj janė  vėrtet si pėrmendore.

 

Si pėrmendore e bukur, e larte sa malet e Fterrės,

Ngritur me libra , fletore, me djerse, me bojėn e penės,

Me germa t' arta janė shkruar emrat tuaj te nderuar,

O mėsuesit fteriote, o pishtarė te pashuar !

 

                                                      Feksor  Shkurti

Nr.24 – maj, 2001

 

 

ME SHPIRT, N'IXUAR PĖR DITE

 

O Fterre, e bukura ime,

Pse ne zemėr me je vrare?

Apo ke mbetur jetime,

Ikne djemtė dhe te lanė?

 

Po ti je Nena e madhe,

Radhe - radhe i rrite djemtė,

Po te gjithė dot s'i mbaje,

U dhe rrugėn pėr ne jete.

 

E pe vjet ne shtator,

E pe sa shume u gėzove,

Erdhėn djem e vajza plot,

Ndenje me ta, u ēmallove.

 

O Fterra jone, e mire,

Djemtė e tu, qe ti ke rrite,

Te vijnė pėr ēdo behare,

Me shpirt n'Ixuar pėr dite.

 

Kudo pėr ty qajnė halle,

Ulen e llafosen shtruar,

Te lidhur si ne njė valle,

Bijtė e tu , te respektuar.

 

Pėr ne, ti je Nene e shtrenjte,

Ti na ke dhuruar jetėn,

Nuk ka emėr me te shenjte,

Fteriote nuk mohojnė veten.

 

                       Server DAUTI

Nr.24 – maj, 2001

 

 

I ZIU, SEĒ MĖ MARR MALLI!

 

Si ta filloj meselenė, dhe unė s'e di ketė here,

Fuqia me ėshtė prere, njė vit pa vajtur ne Fterrė.

Ne fshatin qe unė kam lere, qe ne mendje e kam pėr dite

Andej nga kullosij dhite, here pa buke e here pa kripe,

Cope-cope e ēike-ēike, opinga ne kėmbe hiē.

I ziu, seē me merr malli, te dal nga maja e malit.

Fshatin ta kem pėr karshi, tere respekt e dashuri,

Dhe ta them kėnge labēe, te qaj jetėn me lloi,

Ē’mė kane thėne  e ē’kam dėgjuar, dhe ē'kam pare vete me sy,

Ēfarė mbaj mend kur jesh i vogėl, deri sot ne pleqėri.

 

                                              Myrteza BRINJA

Nr.24 – maj, 2001

 

 

NĖ  “PARLAMENT”

 

Me orgjinė jemi nga Fterra

Edhe gjak tė njėri-tjetrit.

Ēdo ditė nė Dajt, te Taverna

Nė seancė tė “Parlamentit”.

 

Kryetar kemi tė zgjedhur

Dilaverin, burrė tė zgjuar

Botėn ka shėtit e bredhur,

Por Fterrėn s’e ka harruar.

 

Ėshtė i dashur, burrėror,

Me lezet e thotė ēdo fjalė,

por edhe me plot humor

Zoti Madh tė na e falė.

 

Pėr ēdo punė nė “Parlament”

Agronin, kemi zėdhėnės,

Ėshtė burrė inteligjent,

e quajmė edhe zėvendės.

 

Ē’do gjė mirė e kupton,

I aftė si njė kompjuter,

Asnjėherė nuk gabon,

I dėgjon, pro dhe kundėr.

 

Nė ēdo debat triumfon,

Jo se kėrkon llogari,

por me zemėr u ofron

tė gjithave nga pak dashuri.

 

Guro Zeneli, kur vjen,

Tė gjithė gėzojmė me zemėr.

Tė dashur, si ky nuk gjen,

Ka bėrė Fterrėn me emėr.

 

“Parlament” me shumė anėtarė,

Tė gjithė vijnė me dėshirė.

Hyjnė e dalin pa orar,

Dhe kohėn e kalojnė mirė.

 

Pėrgjithėsisht pimė kafe,

Me raste ka dhe raki.

Asnjė nuk i bėn bisht,

kur ngrihet ndonjė dolli.

 

Bardhyli, na thotė’ gėzuar!

I zė shokėt me radhė,

Dhe me uzo tė pashuar,

Ē do person, gotėn tė marrė.

 

Na fton tė blejmė bileta,

Qė fatin ne, ta provojmė

Ē’do ditė na zbrazet kuleta,

Kushedi, kur do fitojmė.

 

Skėnderi, e ka lezetin,

sepse shumė ka lexuar,

por po s’ i dite sekretin

E ke pėr tė pėsuar.

 

Rakipi, bėn shumė pyetje,

Pėr kėtė gjė dallohet,

Me qė ka ardhė nga Vlora,

Do qė ēdo gjė t’i pranohet,

 

Musai, ka qejf rakinė,

Por tė jetė e dalė nga rrushi,

Ndryshe nuk e ngre dollinė,

Kushdo gotėn, qė t’ia mbushi.

 

Luanit, tė mos i hamė hakun,

Mjek me kulturė, shumė i mirė,

Por po ti ofrosh konjakun

E pranon me plot dėshirė.

 

Ēdo ditė vjen dhe Haliti

Pėr njė gjė preokupohet

Thotė: “Amani more, vėllezėr,

rruga e Fterrės tė na shtrohet”.

 

Vijnė dhe shumė tė tjerė,

Qė nuk i pėrmenda sot,

po i le pėr tjetėr herė,

se sebepe kemi plot.

 

Sidoqoftė kalojmė mirė,

Nuk vijmė kot vėrdallė,

Nė bisedė me njėri-tjetrin,

Kemi heqė ēdo andrallė.

 

                   Musa SHKURTI

 

 

SI DALLĖNDYSHET E PARA

 

Si dallėndyshet e para, qė mėsojnė fluturimin,

Erdhi gazeta "Fterra jonė",  ato dite te bukura prilli,

Pesė vjet kanė kaluar, qysh kur doli numri i parė

Sa shumė ka fluturuar, kudo ku fteriotėt janė.

 

Me krahėt e saj tė bukur, fluturon mbi fushė e male,

Anė e mbanė Atdheut tonė, edhe mbi dete e oqeane,

I bie botės, tej e mbanė, me krahėt e saj tė shpejtė,

Dhe na e sjell Fterrėn pranė, tani edhe ne internet.

 

Mbi krahėt dhe faqe e tua, shumė ėshtė shkrojtur e do shkruhet

Nga bijat dhe bijtė e tu, Fterra e dashur me ta mburret,

Nga zemra sot i urojmė, botuesit e tu tė zgjuar,

Bijtė e denjė tė fshatit tonė, tė thjeshtė e tė respektuar.

 

Moj gazetė, moj dallėndyshe, qoftė e gjatė rruga jote,

Ti je bėrė kaq e dashur, pėr ēdo fteriot dhe fteriote,

Je dallėndyshja e parė qė erdhe nė krahinėn tonė,

Pas teje Borshi, Kuēi, Golemi, jetė tė gjatė ju urojmė.

 

                                                    Feksor Shkurti

 

MALLI MĖ MERR

 

Malli mė merr pėr fshatin tim,

Dhe kam dėshirė tė shkoj.

Tė shoh shtėpinė, ku linda dhe u rrita,

Nga koshtrat pėr qark, deri nė Korita,

Tė flija njė herė tek shtrati, pranė manit,

Tė dėgjoja lehjet e qenit, kėmborėt stanit.

Tė dilja qė me natė nė Bėrdė, pėrmbi hundė,

Ku lozin e kullosin thėllėzat, kėngė shumė.

Tė shohja si Nėna, rrihte qumėsht nė dybek,

Tė ngrehja dėrrasa pėr zogjtė, nė ēdo shteg.

Tė shihja Nėnėn, si kandilen ndizte,

Qė tirrte lesh dhe nė argali, po rrinte.

Tė shkoja nė njė dasmė fshati,

Ku hanim mish nga kullotė, mal-larti

Ku hidhnin valle dhe kėngė hareje

Dhe ngrinin dolli, me filxhan kafeje.

Tė shihja si burrat vallen po lonin,

Kėrcenin mbi dysheme sa s’fluturonin

Vallen “Moj e bardha si lejeni” kėndonin

Nė dasma e ahengje kudo tė shkonim.

 

                                                                   Rakip Korkuti

 

 

 

 

ĖSHTĖ NJĖ SHTĖPI

 

Ėshtė njė shtėpi

Mbi njė bregore tė gjelbėruar,

Me dy dritare si sy,

Mė shohin mua,

Mė ruajnė mua.

 

Ėshtė njė shtėpi

Mė ndjek kudo qė vete, ka vite,

Mė rri nė mėndje, mė rri nė sy,

Mė rri nė ėndrra, ėshtė e dhembshur si njė nėnė,

Sa herė qė shkoj

shikoj sy mysafir mė pushton njė ngazėllim e rrallė,

Thua se atje i gjeta dikur

 hėnėn, yjet, dhe detin qė shushurin nė muzg,

Pyllin e lartė, pėrrallat e ēuditshme dhe drejtpeshimin e jetės,

Mendimet pėr tė gjitha vjershat qė shkrova,

Aty unė njoha dikur atė fėmijėn me bluzėn me njė komēė

E me pantallona kaki, prerė nga stofi i ditėve tė luftės.

 

Ėshtė njė shtėpi

Me njė fik nė oborr,

Brejtur dhe kėrrusur si njė plak i brengosur,

Dhe vija e ujit qė shushurin nėn tė plot mall,

Ca shkallė tė gurta tė ēojnė tek porta e saj,

Njė dritare sheh akoma nga rruga.

Nuk e di nė janė akoma meneksheja dhe borziloku

Qė i vadiste mėngjes pėr mėngjes nėna ime?

Tė gjitha kėto unė i kam tė skicuara nė memorie,

Nė njė papirus tė ēuditshėm qė s’e sheh askush

E me njė bojė tė ēuditshme qė s’di ku e kam gjetur.

 

Ėshtė njė shtėpi

Me dy dritare si sy

Mė ndjek mua,

Mė ruan mua.

Streha ime e parė,

Kėnga ime e parė,

Shkolle ime e parė,

Malli im i parė,

Aerodromi im i parė

I lartėsisė sė ditėve tė sotme.

 

Sulejman MATO

 

Nr. 29 – gusht 2002

 

FTERRĖ, MOJ E MIRA NĖNĖ

 

Fterra moj e mira Nėnė

            Ē’mė merr malli

Stisur me male tė rėndė

            Gjer te zalli

Me aromė erė mali

            Gur stėrralli

Uji i ftohtė kudo ndodhur

            Si kristali.

Ē’mė merė malli i mėrguar

            S’duroj dot

Pa tė parė e pa takuar

            Pėr ēdo mot

Pa tė ardhė nė gjirin tėnd

            Kėshtu si sot

Sa gėzim gjithė sė bashku

            Gjithė tok

Dhe ja themi kėngės labe

            Gėzim plot.

Fterrė moj e mira Nėnė

            Ato vite

Ē’ti harroj unė varfanjaku

            Si mė rrite

Si mė linde n’atė skamje

            Mė kalite

Mė dhe qumėsht, buke e ujė

            Rreze drite

Mė dhe dije, edukatė

            Dhe mė nise

Ti shėrbeja Shqipėrisė

            Nėpėr vise

Tė mėsoja sa mė shumė

            Pėr veprime

Tė shpėrndaja djersėn time

            Nė ndėrtime

Dhe tė mbroja ēdo fitore

            Nga ngacmimet.

Fterrė moj e mira Nėnė

            Hapi fletėt

Dhe trego hallet e tua,

            Tė vėrtetėn.

Historinė qė ke kaluar

            Gjithė jetėn

Trego meritat e tua

            Nėpėr vite

Pėr djemtė e vajzat qė rrite

            Rreze drite

Qė ta dinė gjithė fteriotėt

            Edhe sot

Kudo qė janė e punojnė

            Nėpėr botė

Dhe tė ta ngrėnė lavdinė

            Ēdo fteriot

Dhe pėr ty o Nėnė Fterrė

            Tė mendojnė

Kush tė mundė sado pak

            Tė tė ndihmojė.

 

Hader HADERI

 

 

Nr. 29 – gusht 2002

 

 

KATĖR POEZI

 

1. Mesazh urimi

 

O shtator nėntėdhjetė e nėntė, tek unė je i paharruar,

Sa herė, do me vish ndėrmend, aq pėr ty, do tė rri zgjuar.

“Lėri rreshtat nostalgjike”, shokėt kur ngasin e thonė,

Por mė shumė, mė mbushen sytė, nė mallin e fshatit tonė.

O ju vėllezėr dhe shokė, nga zemra jo, nuk ju ndaj,

Dhe nė qofsha nėpėr botė, Malli Fterrėn s’do ma ndajė.

 

2. Linde djem si xixėllonjė

 

Kur dėgjoj e mė kanė thėnė, ku kėndon bilbili vetė,

Ku ngre Teno Lona kėngė, shpirti ynė ngrihet peshė.

Kur pije gjirin e Nėnės, rrėzė malit me aroma,

Bashkė me zėrin e thėllėzės, linde djem si xixėllonja.

Tė shpėrthejė kėnga juaj, e ngrohtė si diell i zjarrtė,

O djem, nder i vatrės suaj, fama nėpėr botė u vaftė.

Kur dėgjoj e mė kanė thėnė, nėpėr breza tė kaluar,

Kėngė moj, qė tunde vendė, djemtė tanė, tė mbajnė zgjuar.

Tė mbajnė e tė duan shumė, kėnga - nder i Fterrės sonė,

Djemtė tanė, qė s’bėjnė gjumė, fishekzjarrė xixėllojnė.

 

3. Sot, kjo ditė e bukur

 

Sot kjo ditė e bukur, tė gjithė jemi mbledhė,

Kurrė s’me ėshtė dukur, sot kjo ditė pranvere.

Po dal larg nga kodrat, tė vij nga liqeni,

Vėllezėr e motra,  sot gėzim  e kemi.

Tė shoh bukuritė, dhe tė ēlodhem pak,

T’i lėmė dhe mėrzitė,  dhe tė gėzojmė bashkė.

Se kėshtu si sot, ne njė vit tė shkuar,

U mblodhėn fteriotė, bashkė pėr t’u takuar.

Bashkė e tė pandarė,  pėrsėri kaq pranė,

Mblidhemi me mall, kėtu nė Tiranė.

Sot, edhe nga hera, tė gjithė tė bashkuar,

Vendi  ynė ėshtė Fterra,  aty, nė Ixuar.

 

4. Kėnga jote, jeta jonė

 

Gjelbėron, maja me majė, dhe kėnga e zogut verdhė,

Nėpėr ato gryka - pllaja,  ku kishe bere folenė.

Kėnduar dhe hequr valle, emri  yt, mori dhenė,

Pena jote,  hodhi rrėnjė, nėpėr maja me shkėmbenj.

Nėpėr zile dhishė u fale, mendje krijuesi me penė,

Kėnga jote - lule prilli,  rritet bari gjelbėruar,

Kur kėndon, pushon bilbili, kėngėn tėnde ka dėgjuar.

Historia, malet tona, pėr ty do flasin gjithmonė,

O rapsodi Teno Lona, kėnga jote, jeta jonė.

 

Tomor  Avreci

Nr. 31 – dhjetor 2002

 

 

Jemi  tė malluar

 

Fterra jonė e dashur, shumė je vogėluar,

Tė ikėn tė rinjtė, duke u larguar…

Baēet dhe pemėt, rrinė pa punuar,

I lanė tė zotė, nėpėr botė kanė shkuar.

Ferrat dhe shkurret, i kanė mbuluar,

Shtėpitė dhe ledhet, mbetnė pa rregulluar.

Kanė ngelur pleqtė, mendje turbulluar,

Pėr ditė luten Zotit, t’ju sjellė nė dheun tuaj.

Se ujėt e ftohtė, nuk ka tė ēmuar,

Klima e freskėt, na fton pėr tė shkuar.

Kėmborėt e zilet, bien pa pushuar,

Dhe gazeta « Fterra jonė », na do tė bashkuar.

Gazeta kujton, ata qė e kanė krijuar,

Brezi i ri, pėr tė mos e harruar.

Ne qė jemi pleq, e ju tė larguar,

Tė gjithė pėr Fterrėn, jemi tė malluar.

 

Beje Zhupa   

Nr. 31 – dhjetor 2002

 

 

KRIJIMTARI POPULLORE

 

 

 

Nėpėr vite lashtėsie

 

Nėpėr vite lashtėsie,

Thellė nė shtigjet e lirisė,

Do hedh vargje poezie,

Pėr Fterrėn e diturisė,

 

Do kėndoj siē ėshtė zakoni,

Nėpėr treva Kurveleshi,

Pėr ata trima qė nxori,

Kohėve kur shpatėn ēveshi.

                   

Po shkruaj pėr ty, o Fterrė,

Pėr ata brezat e parė,

Vendi burrave pėrherė,

Fterjotėt janė atdhetarė.

 

Kaluar nė rrugė e shtigje,

Fterrė e lashtė e menēurisė,

Ku kėrkoje rreze drite,

Duke ēarė mes stuhisė.

 

Luftove me pushkė e penė,

Se ishe nė robėri,

Nė kėmbė pėrherė u ngrenė,

Gjithė fterjotėt pėr liri.

          

I shtrenjte ishte vatani,

Nė mjerim e plagė shumė,

Po s’luajte nga istikami,

Dhe s’u pėrule nė gjunjė.

 

Te  Gjolekė Labi i  sertė,

Mulla  Lazo dituria,

Kėshillonte urtėsinė, 

Tė mundej Perandoria.

 

Njė shekull e ca tė shkuar,

Islam Fterra nė komandė,

Me grekun duke luftuar,

Nė Lėkurės mbi Sarandė.

     

Me burrat nė luftė vanė,

Nėnat dhe gratė fteriote,

Lidhur dyfekun me gjalmė,

Mene Zhupja  patriote.

 

Mė  katėrmbėdhjetė dhjetor,

Mbeti  ditė e paharruar,

Bashkuar fėmijė e pleq,

Flamurin pėr ta festuar.

 

I pari Selim Gjonika,

Mullai  me dituri,

Fterjoti ynė fisnik,

Hapi shkollė nė histori.

 

Kur erdhi viti njėzetė,

Nė krye doli Atdheu,

Nė ballė seē priu vetė,

Komandanti Xhafer  Shehu.

 

Ishte viti njėstekatėr,

Noli vjen nė qeveri,

E mbėshtetėn demokratėt,

Fteriotė me menēuri.

 

Kur erdhėn kohė tė qarta,

U bė jeta qetėsi,

Drejt dijes u hodhėn hapa,

Fteriotė nė mėsuesi.

 

Po lufta nisi pėrsėri,

Dhe fteriotė prapė  u mblodhė,

Hiqmeti me dituri,

Mori timonin nė dorė.

 

Nė gjithė kohėt me radhe,

Qė i pėrmend historia,

Fterjotėt kurrė s’u pėrēanė,

Ashtu siē donte liria.

 

Dhe 50 vjetėt e shkuar,

Pėrsėri bashkėsia ,

Nuk u trondit asnjėherė,

Siē e deshi menēuria.

 

Tomor Avreci

 

Nr.37 – shkurt 2004

 

 

Ti  moj vajza mėrgimtare...


Ti moj vajza mėrgimtare,
Nga na vjen e ku ke qenė?
Si hėna qė shkon mbi male,
Qė asnjė s'i njohu zėnė.


Unė erdha nė tokėn time,
Dheu im, qė mė ka lindė,
Te gjuha me ligjėrime,
Te Nėna qė mė dha gjinė.


Vendi yt qė tė ka lindė,
Tė pret si lulen- behari,
Ku foshnja s'e lėshon gjinė,
Dhe nėna s'ngopet sė qari.


Jeta, ēoi nė mėrgim,
Po shpirtin kėtu e lamė,
Se vendlindja, nuk ka ēmim,
Ndaj, me mėndje kėtu jam.

Dhe mbille pėrtej kufijve,
Dhe vadite, qė tė mbijė,
Mase, flet me gjuhėn time,
Ai qė s'e di, ta dijė...

 

                                 Teno Lona

 

Nr.41 – tetor 2004

 

 

 

Ku Fterrės i thonė: Nėnė!


Ku ka histori tė bėrė,
Ku lahen malet me hėnė,
Ku Ixori buron kėngė,
Ku hidhet vallja e rėndė,
Ku mendja lindi nė kėmbė,
Ku shtrojnė burrat kuvendė,
Ku janė bujarė tė tėrė,
Ku qėndron fjala e dhėnė,
Ku ka menēuria rrėnjė,
Ku fjala qėndron mė kėmbė,
Ku ka zogj, nė ēdo pėllėmbė,
Kėtu i thonė Fterrės: Nėnė !


Teksti: Muhamet Tartari,

 

Nr.41 – tetor 2004



 


Fterrės sime,


Fterrė, vij pėr herė tė parė,
Qė tė shikoj kėto anė,
Mė njė bukuri tė rrallė.
Do t'ju tregoj pėr Babanė,
Qė kishte marrė dynjanė,
Nė Stamboll pėr hoxh' i parė,
Moj Fterrė, e bukura shumė,
Qė ke mbjellė kaq kulturė.
E ē'tė tė them pėr Babanė,
Qė s'e nxori dot meraknė
Me dhimbje nė krahėruar,
Tė pinte ujė nė Ixuar.
Po erdha unė, bija sot,
Mė mbushe me mall e lot...

Ikbale Hamdi Mita  Vlorė.



 

 

 

MIRĖ SE VINI

 

Mirė se vini, mirė se vini

Motra dhe vėllezėr fteriot

Nė Ixuar tek burimit,

Sa gėzim qė kemi sot.

 

Vijnė fteriotėt nga mėrgimi

Nga malli tė pėrvėluar

Pranė nėnės qė i lindi

Me qumėsht gjiri mėkuar.

 

Na kanė ardhė, miq e shokė

Edhe gjitonėt tanė

E bėtė traditė, o fteriotė,

Qė nga Fterra nė ēdo anė

 

Kėtu pranė kam dy poet

Nga Piluri dhe Mesapliku

O Lefter e Muhamet

Pena juaj plumb belxhiku.

 

Fterrė krenaria jone

Fshati ynė i diturisė

Me profesorė e doktorė

Ta kanė rritur lavdinė

 

Servet DAUTI.

 

Nr.41 – tetor 2004

 

 

 

Fterrė, botė midis malesh…

 

1.

Fterrė botė midis malesh

O ylberi qė nuk kapesh,

Ē’ke njė dritė pėrpara syve,

Si njė dritė e perėndive

Qielli pėrpjetė kaluar,

Bukurinė ta ka pikuar,

Ndaj dhe ke burra tė flaktė,

Djem tė bukur dhe tė arte,

Djem tė bukur dhe tė menēur,

Pėr historinė janė gjendur.

2.

Fterrė moj pika e besės,

Shkėmbi me mjaltė i bletės,

Pesė mehallat nė gryka,

Si pesė kupa tė florinjta.

Zallet nė varrenė e bardhė,

Kanė burime tė kristaltė,

Aty shpirti gjen shėrimet,

Aty dashuritė rriten,

3.

Tė gjithė vashat vitore,

Porsi hėnėza qiellore,

Nuse pėr tė nusėruar,

Viset pėr tė zbukuruar.

Vashėza trėndafilishte,

Yjeve u bėjnė zgjime,

I zgjuajnė yjet nga ėndrrat,

Nė trėndafil, i kthejnė gjėmbat,

Zemra djemve u rrėmbejnė,

Marrin dhe nė zogj i kthejnė,

4.

Fterrė moj si kupė argjendi,

Kush engjėll pranė tė ndėnji?

Mos ėshtė engjėll i miqėsisė,

Qė flet gjuhėn e Perėndisė,

Qė flet gjuhėn e tėrė zogje,

Ndaj dhe Zoti zbret pėr shlodhje,

Kėtu i gjalli s’ka vdekje,

Dhe i vdekuri s’pranon tretje.

5.

Fterrė jastėk i poetit,

Syr’ i bukur karshi detit,

Tek ti s’mbaron vjershėrimi,

Se ka shtrojenė bilbili.

Ndaj kėtu lista gjethojnė,

Edhe burrat flakėrojnė,

Kėtu gėrxhet gjerdanohen,

Kėtu mjegullat largohen,

Kėtu s’pranon  vendi hije,

Se syr’i Diellit bie.       

6.

Fterrė zemėr e miqėsisė,

Ku ėshtė fjal’ e menēurisė,

Ku bie, e shfaq zambakun,

Ku kuvendimi shtron sharkun,

Urė e Labėrisė sė madhe,

Qė lidh detinė me male,

Lidh Bregun me Labėrinė,

Zemra kėrkon gjakėsi,

Gjaku gjakut i jep dorėn,

Malet shkarkojnė dėborėn.

7.

Vendi, kėtu gjen gjuhėn,

Kėtu, ku puth buza buzėn,

Kėtu loti bėhet kėngė,

Kėtu guri peshon rėndė,

Kėtu guri s’rrokulliset,

Por dhe shkėmbi nuk gremiset,

Se mali s’ka shkarė kurrė,

Kėtu nuk bie furtunė,

Se flitet gjuhė e shqipes,

Flamuri lart valėvitet.

8.

Kėtu zogu pėrplas krahėt,

Kėtu vrapin, mbajnė valėt,

Kėtu shkėmbi, tė jep dorėn,

Kėtu mali tė ul  kokėn,

Kėtu erėrat vijnė e kthehen,

Kėtu vetė burimet dehen,

Kėtu zbardhon, bardhėsia,

Kėtu rri zgjuar liria,

Kėtu zbret e shlodhet  Dielli,

Kėtu e shtrin shpirtin  Qielli.

9.

Kėtu, dhėndurė dhe nuse,

Mbjellin edhe mbledhin lule,

Kėtu  rrojnė qė tė gjithė,

Shkulin net e mbjellin ditė.

Kėtu foshnjėn e rrit vesa,

Pleqėrinė e mban shpresa,

Kėtu bota e do botėn,

Kėtu djali do babanė,

Kėtu vėllai do vėllanė,

Nga motra kurrė s’janė ndarė.

10.

Kėtu dihet ē’ėshtė Atdheu,

Qė kur ishte Skėnderbeu,

Kėtu ėshtė shkolluar jeta ,

Kur Prizren i lidhi besa,

Kėtu u firmos me dorė,

Pėr Smajl Qemalin Vlorė,

Kėtu kėnga ishte marrė,

Qė kur ka lerė lab’ i parė,

Kėtu dhe dyfeku krisi,

Kur liria rrugėn nisi,

Kėtu pati djersė dhe punė,

Lulėzimi s’u tha kurrė,

Kėtu ish demokracia,

Qė kur ka qenė Labėria.

11

Kėtu hėna i lan faqet,

Kur mėngjesi vjen dhe hapet,

Po tė ish Noli nė Fterrė,

S’do ta kish lėnė Atdhenė,

Se kėtu ra dhe trumbeta,

Kur dha kushtrimin Gjoleka.

12.

Kėtu  flet gjuha e zemrės,

Me fjalė tė ėmbėl tė kėngės,

Siē i flet dhe miku mikut,

Siē i flet trimi fisnikut,

Ky ėshtė zėr’ i bashkėsisė,

Dashuria e kombėsisė,

Kjo ėshtė jetė e jetuar,

E ardhmja e pambaruar,

Ndaj tė gjithė, tė gjithė tokė,

Gėzuar, o miq fteriotė,

Gėzuar pėr vit e mot!

 

Lefter ĒIPA

Fterrė, mė 28 gusht 2004. (nė festėn e Fterrės)

Nr. 42 – dhjetor 2004

 

 

 

LEFTER ĒIPĖS

 

Mbi njė shkėmb nė buzė tė detit, shoh njė burrė duke shkruar,

Ėshtė i pakėt nga shėndeti, por ėshtė shumė i talentuar,

Lefter Ēipa penė-artė, mendje hollė e shpirt - bujar,

Mė ngjan si njė mal i lartė, se ėshtė njė poet i rrallė.

 

Kėngėt dhe vjershat e tua, mua mė pėlqejnė shumė,

Burojnė si uji nė krua e pastaj kthehen nė lumė,

Brenda tyre gurgullojnė, bukuritė e shpirtit tėnd,

Mė kėnaqin, mė shėrojnė, mė dehin, mė lenė pa mend.

 

Mė sjellin erėn  e malit dhe meloditė me longar,

Dėgjoj culen e ēobanit, ison e detit me valė,

Aromė lulesh portokalli, manushaqe e trėndelinė,

Erėn e luleve tė malit, ndaj ta pėlqej poezinė.

 

Penėn e ngjyen nė det, ndaj s'tė mbaron boja kurrė,

Pllaka shkėmbi, ke si fletė, ē'i skalit si nė skulpturė,

Kėngėt, poezitė e tua, marrin krahė fluturojnė,

Kur i kėndojnė zogjtė e shkruar, pilurjotėt birbilojnė.!

 

                                                   Feksor SHKURTI

Nr. 45 – korrik 2005

 

 

AH MOJ KĖNGA PILURJOTE

 

O'Pilur, o fshat i bukur, je ballkon pėrmbi Rivierė,

Midis maleve je futur, nė ēdo stinė ti ke pranverė,

Era e Jonit tė flladit, nga malet tė vjen freskia,

Gjer atje lart, kush u ngjit e s'u mahnit nga bukuria.!

 

Gurgullojnė ujėrat nga malet, nga burimet gjer nė det,

Bashkohen me kėngėn labe, dhe s'shterojnė asnjėherė,

Ah moj kėnga pilurjote, moj perla e kėngės labe,

Me ty asnjėherė s'u ngopa, dhe pse shpirti mė kėnaqet.

 

Lefter Ēipa penė-artė, shkruan kėngė dhe poezi,

Kush i lexon ėshtė me fat, se ėshtė minierė me flori,

Burojnė kėngėt pilurjote qė i kėndojnė bilbilat,

Polifoni qė s'ka shoqe, si melhem qė shėron shpirtrat.

 

Ti moj kėnga pilurjote, qė ma ke pushtuar shpirtin,

Meloditė dhe isua jote, mė kanė rrėmbyer tė gjithin,

Herė si njė lum i rrėmbyer, herė e qetė si valė deti,

Herė si fėshfėrimė e pyllit, herė e fortė si ball' tėrmeti,

 

Pilurjotėt zėmėr-bardhė, trima, punėtor" e tė zgjuar,

E kanė shpirtin si behar, e kanė lindė veē pėr tė kėnduar,

Nė Pilur tė gjithė kėndojnė, burra, gra, fėmijė e pleq,

Se pa kėngėn s'mund tė rrojnė, ju kėndoftė zemra pėr jetė.

 

                                                   Feksor SHKURTI

Nr. 45 – korrik 2005

 

 

Kėtu lindėm, kėtu mbemė

 

Jetojmė,  nė miqėsi,

Qė kemi mbrujtur nė vite,

Ende s’kemi dashuri,

Presim fjalėn e njė dite.

 

Po dhe fjala, nė mos ardhtė,

Pėrsėri, nuk prishet punė,

Sepse prapė do jemi bashkė,

Ndjenjat, nuk shtypen me dhunė.

Sė bashku, kėshtu menduam,

Veēanti pėr kėtė herė,

Pėr vendlindjen, ne  punuam,

Kėtu lindėm, kėtu mbemė.

 

                                                Teno Lona

 

 


Fterrė me ujė tė kulluar

Fterrė me ujė tė kulluar,
Qė nga Ngurrza gjer n’Ixuar,
Gjelbėrim gjithėvjetor,
Nga lumi, gjer lart nė borė.

Tė dua Fterrė, tė dua ty,
Se atje prehen, tė parėt e mi,
Mėsues Neimi, me zemėr shqiptare,
Na mėsoi si lexohet nė Abetare.

Mė parė jetonim, tė gjithė ne fshat,
Se ishim njė fis, ishim njė gjak,
Sot nėpėr Botė jemi shpėrndarė,
Nė Sarandė, Vlorė e Tiranė.

Shumė familje janė nė Greqi,
Disa n’Amerikė, France e Itali,
Nė Gjermani e vende tė tjerė,
Dhe Kanadaja, po pret pėrherė
.
Ti ke nxjerrė, tė mėnēur pėrherė,
Bij qė tė nderojnė, o e mira Fterrė,
Se Ti do keshė gjithnjė vlerė,
Se je Labėri, dhe je Rivierė.

 

                                       Dilaver Shkurti


Fterrės

 

Fterra jonė e dashur,
Rrethuar me male,
Me shkurre e pyje,
Ngarkuar me halle...

Me shtėpi tė gurta,
Mbjellur nėpėr sheshe,
Nga rrėz’ e Ixorit,
Gjer tė Breg’ i Lleshe.

 

Nga gjijtė tė burojnė,
Kroje ujė-shumė,
Jetė e dritė tė japin,
Dhe derdhen nė lumė.

 

Ixori dhe Ngurrėza,
Begatinė ta shtojnė,
Ullinjtė e agrumet,
Pėrherė gjelbėrojnė.

Arrat si dhe fiqtė,
Koshere me bletė,
Edhe dhitė e dhėntė,
Pasuri pėr jetė.

Shtatin ta pėrshkon,
Njė rrugė gjarpėrushe,
Vjen nga Grykė e Kuēit,
Zbret nė Qafė tė Dushe,

Rruga tutje ikėn,
Fshatin tejetej kalon,
Zbret nėpėr kodrina,
E puth, Detin Jon.

 

                                                 Ejup Mita

Vlorė, shtator, 2006.

 


Pėrherė, e paēim tė shtruar !


Nė fillim, shkela Greqinė,
Atje shumė duhej punuar,
Kudo hall me policinė,
Dhe gjuha,... duhej mėsuar.

Ē’e gjeti, mavro njerinė,
Dhe emri, duhej ndryshuar,
Athinė,.. ngreha shtėpinė,
Pėr fterjotė, i preferuar.

Duhej tė mblidhja dhrahminė,
Tė ndreqja,… shtėpi e truall,
Nuk kam njoh, shejtanėzinė,
Veē djersėn,.. kam preferuar.

Tani me punė, ndjehem mirė,
Me fėmijė,.. edhe me grua,
Tek unė,... kafen kanė pirė,
Sa s’mundem,... pėr t’i numruar.

Nga mot, qofshim dhe mė mirė,
Por, gjithmonė… duke punuar,

 

 

Si fterjot,… kam pėr detyrė,
Tė mos harroj,..Fterrė e truall.

Tė mbajmė mirė,... dashurinė,
Prapė,…tė mblidhemi n’Ixuar,
Tė lėmė mėnjanė “vogėlsinė”,
Pėr herė, e paēim tė shtruar…!

 

                                                      Shako Mehemti

Fterrė, gusht, 2006.


 



 

 

Njė det i mendjes, pa anė

 

Vij nga Fterra, n’ato gryka,

N’ato male, hijerėndė,

Ku zbret, duke qeshur dita,

Nat’e zezė, gjezdis mė kėmbė.

 

Lipsu ti, o Natė !,- i thashė,

Dhe ti, o gjumi pa rrėnjė,

Male dhe gryka i lashė,

Ashtu si zogu me pėndė.

 

Pėrshėndetje, shokė tė dashur !

E ju miq,  qė kini ardhė,

Kur tė presin, krahė-hapur,

Kthehet plaku e bėhet djalė.

 

Fterra mėmė e diturisė,

Kėtėj e pėrtej kufije,

Rrjedh, njė lumė i mėnēurisė,

Nga djep i  demokracive.

 

Njė det i mėndjes, pa anė,

Qė derdhet, nė majė tė penės,

Dhe qė mjaltin, nga ēdo fjalė,

E rrufit, me gjuhė tė presės.

 

I fterioti, ėshtė i gjallė,

Dhe te varri, ku ka rėnė,

I zhuritur,  ku ka rarė,

Vajtimin, e kthen nė kėngė.

 

I fterioti ėshtė i besės,

Qė flet pak e dėgjon shumė,

Mėndja thith ajkėn e vesės,

Si qėngji, qė pi nė gjunjė.

 

Do t’i them tė fteriotit,

Nja dy vargje mė tė poshtė,

O fteriotė, faleminderit,

Lezeti, bashkė me shokė.

 

Ti je, dollibash trapezi,

Jo,  dollibash  nė raki,

Je tabani,  i ēdo brezi,

Duke mbledhur: mėnēuri.

 

Qė nga ti,  e ju tė tjerė,

Se tė gjithė,  ju jeni Njė,

Atje, mbi shkėmbinj nė Fterrė,

Zėri juaj,   atje s’flė...

 

Kini ftuar shumė miq,

Dhe ata qė kanė vuar,

Ti fteriot, mirė ta dish,

Pėr tya, sa kam filluar.

 

Tani, nuk jam djalė i ri,

U plaka, nė vatrėn tuaj,

Atje presim,  ēdo njeri,

Baraz fteriot dhe i huaj.

 

                                                                    Teno Lona,

 

 

Fterrės sė Labėrisė,

Fterrės sė Rivierės,                                                  

 

Fterrės sė Labėrisė,                                                 

Fterrės sė Rivierės,                                                  

Gjeneratės sė tyre,                                                    

“Parlamentit tė Fterrės

 

E madhe Labėria,                                                 

E bukur Riviera,                                                   

Atje ėshtė MIRĖSIA,                                            

E ka mbjellur Fterra. 

                             

Gazeta “Fterra juaj”,                                                

U bė edhe jona,                                                       

Ngrohu shpirtrat tuaj,                                              

Edhe shpirtrat tona. 

                  

E para gazetė nė Labėri,                                        

Nga shkėndija nė flakė,                                         

Me plot shoqe e gjitoni,                                          

Si hoje mbushur mjaltė.

                                       

Gazeta “Fterra jonė”

E thjeshtė, pak e sak,                                               

Po ia doli mbanė,                                                     

Kurrė nuk u ndal.  

   

Askėnd s’la pas dore,

Si mėmėzonja merakun,                                             

Kujdesi si stanėtore,                                                    

Si babazoti uratėn.   

                                        

E para nė kushtrim,

Qė ndezi mall pėr Fterrėn,                      

Pėr vendlindjen, dashurinė,                      

Aty ku tė parėt prehen. 

                          

Tė bukurėn traditė,

Fteriotėt, nga do qė janė,

Mblidhen pėr ēdo vit,

Nė Fterrė e nė Tiranė.

 

 Nisiatorėt e parė,

 Mbeten me nder,

 Gurua, Goni, Muzua

 Dhe shumė tė tjerė.

 

 Nė 10 vjet me radhė

 Punė e penė flori,

 Me zemėr tė bardhė,

Pleq edhe rini.

 

 Ēdo ditė fteriotėt,

 Pėr vite me radhė,

 Takimin e traditės

 Asnjėherė s’e lanė.

 

Ata s’vijnė pėr mbledhje,

 Po pėr t’u takuar,

Flasin dhe pėr Fterrėn,

 Si dikur n’Ixuar..

 

Halo Abazi,

tėrbaējot, mik i fteriotėve.

 

 

Fteriotė,

A doli Gazeta ?

 

Dhjetė vjet, i mbushe sot,

Ti, o moj gazeta “Fterra”,

Urime pėr jetė e mot,

Se Fterrės i rritet vlera.

 

Dhe, si njė lule e rrallė,

Po tė vaditin, tė gjithė,

Pėr Ty, ne jemi krenarė,

Tre botuesit, janė tė parė.

 

Pėr Ty, u mblodhėn,

Bėnė “paralament”,

Nė vargje hodhėn,

Gėzim, hidhrim, mall pėr jetė.

 

Gjatė viteve, u shkrove histori,

Nga tė lashtit, tė rejat e fėmi,

U rrit tirazhi, u pėrhap nė diasporė,

Nėnat e djemtė, u bėnė sponsorė. 

 

Mbasi thonė: Tungjatjeta !

Fteriotėt pyesin: A doli gazeta?

Se tė gjithė duan tė dinė,

Pėr Fterrėn e njerėzinė,

 

Nė “Fterra jonė”, ēdo herė,

Shkruhet pėr fteriotė e Fterrė,

Gjthėmonė, pėr ēdo vlerė.

 Me sy tė mirė, si pėrherė.

 

Uroj me shpirt dhe me zemėr,

“Fterra jonė”, ta ruaj kėt’emėr,

Dhe pėr vlerėn, qė ka marrė,

Tė na jetė gjithnjė: e parė...

 

                                                         Meliha Lohja,

 

 

 

Ja erdha prapė tek kjo shtėpi.

 

Ja,erdha prapė te kjo shtėpi

Ku kam kaluar fėmijėrinė,

Degėt e fikut mbi avlli

Krahėt me mall  drejt meje shtrijnė.

 

Ja vatra ku u rrita unė

Dhe ėndėrrova gjithėsinė,

Pas malesh  deti i pagjumė,

Mė zgjonte netėsh papushim.

 

Ne shihnim yjet nga dritarja,

Shkėlqenin si vishnja tė kuqe,

Na zinte gjumi nė mendime

Pėr botėn qė pėrhumbej tutje.

 

Eh!Vite mbushur me uri,

me errėsirė, paragjykime…

Nuk ndiej pėr ty mė nostalgji,

malli mė merr pėr strehėn time.

 

Ja erdha prapė tek kjo shtėpi

Ku kam jetuar fėmininė…

Mė shohin trarėt me ēudi,

I shoh dhe bie nė mendime.

 

                                               Sulejman MATO

 

                   Fterrė. 1976

 

 

 

NĖNĖMADHE  FTERRA

 

Poemė

 

Nėnėmadhe Fterra, mė kish marrė malli,

dhe u nisa erdha pėr ca ditė behari.

Putha dorėn tėnde prej shkėmbi tė fortė

dhe mbėshteta kokėn te prehri yt i ngrohtė.

 

Por mė pushtoi shpirtin pėrzemėrsia jote,

me atė tėrheqjen tėnde magjiplote

dhe si pėr ēudi, nė ēast ngazėllimi,

zemra m’u bė zog e nisi ligjėrimin. 

 

Nga tė gjitha anėt mė thirrėn njėherėsh

tė kėndoj pran’ tyre, si bilbil i verės:

Mali mė dha sinjal me dritėn jeshile.  

Bregu i bleruar mė tundi ca zile.

 

Shkėmbi Kuq mė ftoi nė fron perėndie.

Lėndina mė shtroi barin nėn njė hije.

Ixori mė nxori ujin e shėrimit.

Ajri mė dhuroi frymėn e gjallėrimit…

 

Ma bėri me sy rrushi kokėrrbardhė:

“Ec tė ėmbėlsonesh, kėtu a derėbardhė!”

Mbuluar me gjethe si plaka me shami,

fiku perdhikul,  tha: “ Eja a shati !”

 

Pėrmes tarracimesh, poshtė nėpėr ledhe

mė thirrėn rrugicat, rrethuar me gjerdhe:

“Eja, zog behari, mbi kopshte kėndona 

perimet bleroshe, qė mbushin sofrat tona !”

 

Mė thirrėn ēatitė me rrasa prej guri,

ku kan’ lindur brezat, burrat pas ēdo burri:

“Kėndo muret tanė, qė ruajnė brėnda,

belbėzime foshnjash dhe ninulla nėnash;

 

Ku nėnat mėkuan me sisėn e jetės

burrat e dėgjuar ngjitur sė pėrpjetės,

dhe brumi njerėzor, bėn prap tė qesh fėmija,

tė ndriēoj gruaja, tė valoj burrėria !…”

 

Por thirrjet i mblodhi tė gjitha nė njė vend

rrapi degėgjerė me hijen e rėndė.

Dhe bashk’me bilbilin e dehur sipėr degės, 

nisėm t’i kėndojmė Nėnėmadhe Fterrės.

 

Gjethi shushurit, teksa fryn veriu,

sikur tund freskoren mbi djep ēilimiu

dhe pėrkund mbi degė limon, portokalla.                  

Tutje skuqin faqet mollėt bashk’me dardha.               

 

Arra kokėrrmadhe, shtatzėna e verės,

rrit nėpėr lėvozhga polenin e erės.

Ulliri shtrin degėt si qiell me yje,  

diellit i merr vajin - ilaē perėndie.

 

Bletėt vijnė nga lulet duke mizėruar,

bagėtitė kthehen me gjinj tė rėnduar.  

Kosherja me mjalt, dybeku me qumėsht,

njėra mė zbut zėrin, tjetri mė njom buzėt.

 

Nė shtėpi tė hallės byreku nėn saē  

kuqėlon nga prushi dhe bie era gjalp.

Buka del nga furra me avull mbuluar

si hėna mes reve, duke kundėrmuar.

 

Mbushur gjith’ aromė kjo oda e miqve,

me ftonj e ēapele, mollė e bukfiqe.

Pa ngrihet dollia me raki tė fortė:

“Tė na rrojnė fėmija, kudo nėpėr botė!…”

 

 

                    *    *    * 

 

Tė shoh veshur kohrash, o moj Fterra labe,

Princesh meskėputur, jelek me ēitjane.

Flokėt dy gėrsheta tri pėllėmbė pleksur.

Sytė si shkėndia, prej strallit tė shkrepur.

 

Faqet kuqėloshe me njė cipė pjeshke,

thelpinj mandarine buzėt ngjyrė shege.

Ballin tė stolisur filigran prej sermi.

Mesin tė shtrėnguar me gjardan argjendi.

 

Tė shoh pėrmes shekujsh, Fterra ime e lashtė,

me pjellėn tė mbledhur, kokė mė kokė bashkė.

Te shoh besėlidhur nė mbledhje, kuvende,

tek peshon fjalėn me peshoren mendje.

 

Moj fisnikja jonė, qė mbi ēdo gjė nė jetė,

pastėrtinė e gjakut, pate mė tė shtrenjtė,

duke mos cėnuar prejardhjen e fisit,

si pėrbrėnda pragut edhe rreth mjedisit.

 

 

Dhe i plekse fiset me fill harmonie,

si sixhade nderur, nė shesh historie.

Pėr tė dalė nga portat njė zė e njė mėndje,

sikur gjithė fshati mban njė iso kėnge.

 

Moj nėn’ e bekuar, Fterra jonė e urtė,

qė nuk njohe kurrė kusarė dhe hajdutė,

nuk njohe vėllavrasje dhe as hasmėri,

Vetėm kėmbim gjaku vllamėri - motėrmi. 

 

Nėnėmadhja trime, armėlara me flori,                      

fortesa shkėmbore e qėndresės pėr liri,

qė nga Maro Konda, trimja bija jote -

nusja sokolesh e vatrave Ēorrjote,

 

deri te petritėt e harkut tė Ēlirimit - 

shigjetat pėrballė Romės dhe Berlinit.  

Tė gjithė tė shkolluar dhe trima luftėtar,

tė gjith’ tė nderuar komandant, komisarė.

 

                    *       *        *

 

Sot, moj Fterra jonė, e dituris dhe shkencės,

shkruan libra shumė dhe ringjall shumė njerėz.

Qartėson gjithė shtetin me kode e ligje,

gėrmon thellėsitė e lashtėsisė antike.

 

Nė dritėn e diellit nxjerr fundin e detit.

Shqipėron gjith’gjuhėt qė flet kontinenti.

Nė skena teatri dhe nėpėr ekrane

shpėrndan gjithandej gazin prej Tirane.

 

Dhe strehėzėn e ngre nė ēdo pikė harte,

nga deti i Jugut, deri lart nė Alpe.

Dhe stėrvit shqiponjat qė tė fluturojnė,

mėson zogjt’ e vegjėl si tė cicėrojnė.

 

Nėnėmadhja jonė, o moj Fterra e re,

i shpėrndave zogjtė tutje nėpėr re.

Brazdat e mendimit, lėron urt’e butė,  

dhe mbjell kudo fidane, deri nė Hollivud.

 

Krahėt larg i shtrive, nėpėr kontinente.

Pa zure i flet botės me gjuh’ internetesh.

Dhe shėtit gjith’globin me kalė supersonik,

qė nga Atlantiku deri nė Pacifik.

 

 

                 *     *     *

 

Jam njė biri yt, moj Nėnėmadhja ime, 

qė tė pėrgjėrohem me kaq kėngėzime. 

Dhe pas ligjėrimit, dua tė tė uroj,

me gjakun e zemrės, jo aspak me gojė:

 

Zėri im t’u bėftė kryekėng’ e vitit,

tė gėzoftė sė pari vetė thelbin e shpirtit.

Vargu im t’u bėftė ilaēi i ėndrrės,

tė shėroftė plagėt e tua tė zemrės. 

 

T’u bėftė rima ime, mė i ėmbli mjalt,

qė del nga nektari i luleve pėrqark.

T’u bėftė mendimi, flutur krahėshkruar,

nė gjoksin tėnd tė bukur, njė ēast i qėndruar.

 

Loti im tu bėftė shami e qerpikut,

kur vajton me mall bijt’qė tė kanė ikur.

Gazi im tu bėftė si buzėqeshje hėne,

kur ti nis gazmon pėr ēdo lindje nėne.

 

Uroj tė lartohet emri yt i njohur,

pėrmbi gjithė malet qė ke rretherrotull !

U nderofsh pėrjetė, nėpėr mijra kohra !

Dhe tė shkoftė lavdia, ku ka skaje bota !

 

                                            Vullnet Mato

 

Shtator 2007                          

PRITNA   PRITNA   FTERRA   JONĖ

( Poemė pėr fshatin tim tė dashur)

 

Nuk di nga t’ia nis mė parė, tė them ca fjalė zėmre

Tė kam nėnė e mė ke djalė, tė keqen e fjalės  tėnde,

Tė keqen e emrit tėnd  o moj Fterra jonė e shtrenjtė

Lum si ne pėr ty moj Nėnė, ti thua, lum’ unė pėr djemtė.

 

Vijmė se na ka marrė malli pėr ty nėna jonė e dashur

Nėna thotė qė  s’ka si djali, djali thotė, pėr ty kam ardhur,

Sa shumė malli na ka marrė, moj Nėna jonė e shtrenjtė

Dil e pritna qė tė ēmallesh, me vajzat e tua dhe djemtė.

 

Si dallėndyshet qė kthehen, nė pranverė gjithė gaz e mall

Qė nė gjirin tėnd tė prehen, nxitojnė kush tė vijė mė par,

Ashtu, edhe ne zogjtė e t’u, vijmė plot mall’ e dashuri

Tė tė puthim e pėrqafojmė, e Ti, tė na marrėsh nė gji…!

 

Si njė zonjė e bukur shumė, thinjur nga mosha dhe hallet

Si njė shqiponjė pėrmbi gur, qėndron aty, midis malesh,

Ashtu ke qenė dhe je, ti moj  Nėna jonė e mirė

Nėnėmadhe  pėr tė gjithė, ndaj po vijmė me kaq dėshirė.

 

Si nėna me shumė fėmijė, ke dalė nė port e na pret

Na pret tė gjithėve tė vijmė, siē di nėna tė pres djemtė,

“Nėnėmadhe” Fterra jonė, tė kėndoi  njė poet

Djali jot me penė tė hollė, qė emrin e ka Vullnet…

 

Po unė ē’tė tė them mė shumė, ku ti gjej fjalėt e vargjet

Ē’farė ka mbetur pa tė thėnė, muza ime ku do ndalet ?

Fjalėt  sot rrjedhin si  lumė, lumė qė buron nga malet,

Gjithė  malli e dashuria, vetėm ty moj Nėnė tė falen.

 

Do thur vargje e s’do pushoj, pėr gjith’ bukuritė e tua

Do nis kėngėn tė kėndoj, do ta hedh vallen  si dua,

Do dal sipėr mbi njė shkėmb, tė tė shoh gjith bukurinė

Do marr penėn pėr tė shkruar, tė tė shfaq gjith dashurinė.

 

Ti na ke falur kaq shumė, emėr, nder, dhe krenari

Ndaj pėr ty biem nė gjunjė, se je mė e madhja dashuri,

Ti je vatra jonė e madhe, ku lindėm dhe  u rritėm ne

Njė grusht ujė e njė grusht balte, sa tė ėmbla qė i ke…!

 

Ashtu, si zogjt’ shtegtarė qė kthehen nga shtegtimi 

Qė vijnė gjithė gėzim  e ndalojnė tek burimi,

Tė pinė ujė e tė freskohen, aty nė burimet e tua

Ku kanė pirė nė fėmijėri, nė ēdo burim e ēdo krua.

 

Tė pushojmė  nėnė hije, tė dėgjojmė kėngėn e bilbilit

Tė hamė fruta gjithė shije, t’i marrim erė trėndafilit,

Tė kujtojmė fėmijėrinė, ku loznim edhe dėfrenim

Sa shumė do dėshironim, qė moshėn prapa ta  kthenim.

 

Tė kujtojmė rininė e bukur, pse jo, dhe  ndonjė histori,

Tė kujtojmė ndonjė tė puthur, ku kemi bėrė dashuri…

Me atė vajzėn e bukur, ashtu fshehtas poshtė shtėpisė

Me lozonjaren si flutur,… nė moshėn e artė tė rinisė…

 

Por tė kujtojmė dhe hallet, vuajtjet edhe mundimet

Lodhjen e prindėrve tanė, mallin pėr ta edhe dhimbjen,

Me sa vėshtirėsi e lodhje, na kanė rritur prindėrit tanė

Kujtimet e asaj kohe,.. edhe sot  na bėjnė tė qajmė.

 

Por sot s’kemi ardhė pėr lotė, kemi ardhė  pėr t’u gėzuar

Tė takojmė vėllezėr e shokė, pėr t’u puthur, edhe ē’malluar,

Tė ē’mallemi me Fterrėn tonė, e me kėdo qė do takojmė

S’ka mė t’bukur se fshati jonė, nė gjithė botėn tė kėrkojmė.

 

Vendosur mbi tre kodrina, rrėzė malit tėnd tė bukur

Mė poshtė shtrihet lugina, plot me gjelbėrim e mbushur,

Lagjet e tua tė mira, me shtėpitė pranė e pranė

Gjithė rrugėt e rrugicat, sa tė bukura qė mė ngjajnė

 

Sa shumė kujtime e dėshira,  kemi ne pėr ty moj Fterrė

Mallin e dashurin’ tėnde, nuk e harrojmė asnjėherė,

Se vlerat e tua janė shumė, sa s’tregohen dot tė gjitha,

Se je njė fshat me kulturė, me zakone e me tradita.

 

Mikpritjen dhe bukėn tėnde, vallė kush se ka provuar

Kujt s’i  ka mbetur nė mendje, qė andej do ketė kaluar,

Kush e hėngri bukėn tėnde edhe nuk ju duk si mjalti

Kush fjeti nė gjirin tėnd dhe shpirtin nuk e kėnaqi ?

 

Bujarinė dhe mirėsinė, i ke nė shpirtin tėnd tė bardhė

Kujdesin e dashurin pėr mikun, nė  zemrėn  tėnde behar,

Ti je e zonja e miqėsisė, se din tė presėsh e pėrcjellėsh

Kėshtu ke qenė e mbete, Nėnė e mirė tėrė  jetėn.

 

Arsimin edhe diturinė,  i ke traditė  nga lashtėsia

Se tek ti ka lindur dija, shkolla, kultura dhe  menēuria,

Mendja e zgjuarsia jote, pushtojnė gjith’ fushat e jetės

Djemtė dhe vajzat e tua, janė nė majat e shkencės.

 

Mėsuesit e t’u tė zgjuar, Selim Gjonika nė ballė

Nė shtėpi e hapi shkollėn, vatrėn e dijes sė parė,

Lame Xhama e Xhevdeti, mėsues tė  popullit janė

Neim Zani e Difo Gjoni, kėta kanė qenė mėsuesit tanė.

 

Trimėrinė tėnde nė shekuj, kush nuk ta ka njohur vallė

Bijtė qė marrin gjak nė vetull, rrėnjė e gjak tek ty i kanė,

Bija jote Mene Zhupa  qė ėshtė njė legjendė e rrallė    

Qė  armiku mos t’a prekte, u hodh  nė greminė e gjallė.

 

Lazo Kofina i parė,  ai trim qė se lind’ mė nėna

Islam Gjonika me pallė, luani me armė tė rėnda,

Xhafer Shehu komandant nė ballė tė ēetės sė Fterrės

Hiqmet Dusha komisar, pėr vatanin e dhanė jetėn…

 

Ja kėshtu moj Nėna jonė, kėto janė  vlerat e tua

Prandaj bijtė e t’u kėndojnė, si bilbilat poshtė nė krua,

Grupi  jot polifonik me vallet dhe kėngėt e labe

Ka  histori e traditė,  nė tė  gjitha festivalet.

 

Vallet qė hidhnin mė thua, burrat e t’u aq tė rrallė

Taro Gjoni e Vahit Malo, pastaj mė tė rinjtė me radhė,

Grupi i kėngėve tė tua,  Hasan Mehmeti si bilbil

Taip Lona kur ja kthente, dhe Livani kur ja hidh…

 

Ē’far’ tė tė themi mė parė, o’ moj Fterra jonė me halle

Sot kemi ardhur tek ti, tė kėndojmė e  t’hedhim valle,

Tė takojmė njėri tjetrin, e tė ē’mallemi me ty,

Tė marrim nga zemra jote, bekim dhe shumė dashuri.

 

Ne tė sollėm shpirtin  tonė,  gjithė mallin e grumbulluar

Se ne kėshtu jemi gjithmonė, tė pandarė e tė bashkuar,

Se sado larg qė tė shkojmė, nga ty Nėnė s’ndahemi dot

Se zogjtė folenė se harrojnė, sepse s’ka si gjiri jot.

 

Nuk ka si gjiri i nėnės, qė me qumėsht na ka rrit

Qė na ka dhėn’ gjakun e zėmrės, e pėr ne mendon ēdo dit,

S’ka dashuri mė tė madhe, se sa dashuri e Nėnės

Ndaj t’i shkruaj kėto vargje, qė sot mė burojnė prej zėmrės.      

 

Po t’i Fterrė na dhe mė shumė, na mbushe plot me dashuri

Sa tė duam moj Nėna jonė, e sa shumė mall kemi pėr ty,

Tani qė do ikim prapė, e si zogjtė do fluturojmė

Njė grusht dhč e njė gotė ujė, do marrim nga fshati jonė

 

Do ti marrim e do ti ruajmė, si dhuratėn mė tė shtrenjtė

qė mallin  tėnd  tė na nxjerrin, sa tė jemi gjallė nė jetė,

Sa herė qė do tė kujtojmė e malli pėr ty, do tė na marrė

Do ti nxjerrim qė t’i puthim, qė shpirtin t’a mbajmė tė gjallė.

 

Mirė tė gjetshim, prapė do vijmė, kėtu brenda gjirit tėnd,

Tė pafshim mirė e mė mirė, me gjithė bijtė e t’u moj Nėnė,

Qofsh e  bukur, e begatė,  si lule e ēelur nė maj,

Nėna jonė paē jetė tė gjatė e syri jot kurrė mos tė qajė.

 

Tė gjitha fjalėt e zėmrės, desha tė ti them me vargje

Sot i kėndova veē nėnės, Fterrės nėnės sonė tė madhe

Se tė duam shumė moj nėnė, do tė duam sa tė rrojmė

Mallin e dashurinė tėnde,  neve kurrė  s’do ta harrojmė.

                                            Feksor SHKURTI

 

Botuar ne gazeten "Fterra jonė" Nr. 63 – gusht 2009

 

 

 

Enter content here

Enter supporting content here